Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis.
Vaistinė gelsvė kilusi iš Vakarų Azijos. Auginama beveik visoje Europoje, Kaukaze, buvusios Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Europoje gelsvę išpopuliarino vienuoliai benediktinai. Tai mėgstamas vokiečių ir ukrainiečių virtuvės prieskonis. Lietuvoje nuo seno auginama sodybose. Kolekcijose auginama nuo 1964 m.
Tai daugiametis, 100 - 140 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų. Stiebas stačias, apvalus, tuščiaviduris, plikas, vagotas, smulkiais išilginiais dryžiais. Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, o viršutiniai vienąkart plunksniški. Lapo lapeliai iki 10 cm ilgio. Žiedynai - apie 12 cm skersmens skėčiai iš 12 - 20 spindulių. Žiedai balkšvai ar žalsvai gelsvi, gana smulkūs. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Auginamas soduose, daržuose, prie sodybų sulaukėja. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai. Žydi liepą - rugpjūtį.
Vaistinės gelsvės šaknyse yra apie 1 % eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro terpenai. Lapuose esti 0,5 - 1,1 %, šaknyse - 0,6 - 1,0 % ir sėklose - 1,1 % eterinio aliejaus, kuris yra stipraus, salierus primenančio kvapo. Be to, vaistinės gelsvės lapuose yra apie 141,3 mg % vitamino C.
Vaistinė gelsvė vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų, todėl sodinama gerai įdirbtoje ir nepiktžolėtoje vietoje. Jos augimas, derlius ir eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo azoto kiekio (kuo gausiau patręšta, tuo derlius didesnis). Be to, norint gauti didesnį šaknų derlių, rekomenduojama pašalinti žiedstiebius. Šaknys pradedamos kasti antraisiais bei trečiaisiais augimo metais. Nuvalomos žemės, nupjaunamos lapkočių bei žiedkočių liekanos. Stambūs šakniavaisiai ir šaknys išilgai perpjaunami ir įžambiai supjaustomi. Taip paruošta žaliava džiovinama intensyviai vėdinamoje patalpoje arba 35 - 40 °C temperatūroje džiovykloje.
Vaistinės gelsvės lapai naudojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis. Ji pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą.
Vartojimas medicinoje
Vaistinės gelsvės nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, gydo žarnyno atoniją, rekomenduojamas reumatu, podagra sergantiems asmenims, gydo kvėpavimo takų negalavimus, pagreitina žaizdų gijimą, šalina odos dėmes (atnaujina pigmentaciją).
Kulinarijoje
Daugelis specialistų teigia, jog vaistinė gelsvė yra viena vertingiausių prieskonių. Kaip prieskoniai dažniausiai naudojami žali ir džiovinti lapai. Vertinama dėl stipraus, salierus bei grybus primenančio kvapo, kuriuo pasižymi ne tik lapai, bet ir šakniastiebiai, šaknys bei sėklos.
Šviežia ir džiovinta žolė bei šaknys labai tinka mėsiškoms sriuboms, mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių ir ryžių patiekalams, padažams, įvairioms salotoms paskaninti. Čekijoje vaistinė gelsvė naudojama, gaminant žaliąjį sviestą bei marinatus. Iš stiebų gaminami cukatai.
Gelsvės šaknys bei eterinis aliejus vartojami konditerijos gaminiams, marinatams, likeriams bei antpilams aromatizuoti.
