PROFILPELAJAR.COM

Vaidas Matonis (g. 1943 m. rugpjūčio 10 d. Kaimynuose, Alytaus r.) – Lietuvos chorvedys, pedagogas, humanitarinių mokslų (filosofijos) habilituotas daktaras.

Biografija

1950–1961 m. mokėsi Simno (Alytaus r.) vidurinėje mokykloje, savarankiškai išmoko griežti akordeonu, vadovavo mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui. 1961–1968 m. su pertrauka (1963–1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje) muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė vyr. dėst. Antanas Ilčiukas). Studijų metais muziką ir dainavimą dėstė Vilniaus 16-oje vidurinėje mokykloje, akordeonu akompanavo šokėjams.

1968–1971 m. Kybartų (Vilkaviškio r.) K. Donelaičio vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo vyresniųjų klasių moksleivių mišriajam chorui (parengė 1969 m. respublikinei moksleivių meno ir sporto šventei), pučiamųjų instrumentų orkestrui ir estradiniams ansambliams (1971 m. respublikiniame konkurse Kaune estradinis orkestras laimėjo trečiąją vietą). 1969 m. atgaivino Kybartų prekybos įrenginių gamyklos mišrųjį chorą, jį parengė 1970 m. respublikinei dainų šventei, nemažai su juo koncertavo. Mokytojas vadovavo ir kultūros namų vokaliniam kvartetui, kuris su estradiniu ansambliu koncertų surengė Suvalkijos krašte, o 1970 m. koncertavo Lenkijoje. Taip pat buvo kultūros namų pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas – su juo Baltijos respublikų orkestrų konkurse Šiauliuose pelnė antrąją vietą.

Apsigyvenęs Vilniuje, 1971–1972 m. buvo Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Sociologijos sekretorius vyresnysis techninis darbuotojas, 1972–1982 „Vagos“ leidyklos Muzikos leidinių redakcijos redaktorius. 1976–1980 Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantas neakivaizdininkas (vadovai prof. A. Sochoras ir doc. A. Farbšteinas). 1982 Leningrade apgynė filosofijos mokslų kandidatinę disertaciją tema: „Muzikinio auklėjimo vaidmuo ugdant harmoningą asmenybę“. 1982–1988 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto estetikos ir etikos dėstytojas, vyr. dėstytojas, 1985–1987 m. laikinai einantis Estetikos katedros vedėjo pareigas, 1987–1988 šios katedros vedėjas. 1988 m. stažavo Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1990 m. Maskvos Visuomenės mokslų akademijoje prie SSKP CK apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją tema: „Muzika estetinio auklėjimo sistemoje“.

Nuo 1990 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (universiteto) kultūros filosofijos ir estetikos vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. docentas, nuo 1993 m. Meninio ugdymo katedros vedėjas ir profesorius. 1997 m. prie šios katedros įkūrė muzikos didaktikos magistrantūrą. Kurį laiką dėstė ir Lietuvos muzikos akademijoje, nuo 1995 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. universiteto) Muzikos katedros profesorius (antraeilės pareigos). 1996 m. vizituojantis mokslininkas JAV Šiaurės Vakarų universitete (Northwestern University), 1998 m. vizituojantis profesorius Londono (Didžioji Britanija) universiteto Edukologijos institute (The Institute of Education, University of London). Dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje, yra įvairių mokslo įstaigų doktorantų disertacijų gynimo komitetų narys, vadovauja doktorantų disertacijoms, yra Lietuvos estetikos asociacijos viceprezidentas.

V. Matonis parašė apie 100 mokslinių straipsnių, išleido monografijas „Muzikinis estetinis asmenybės ugdymas“ (1988, rusų kalba), „Muzika. Asmenybė. Kultūra“ (1991), mokslo populiarinimo brošiūrą „Apie muzikos emocijas“ (1989). Į lietuvių kalbą išvertė S. Prokofjevo simfoninės pasakos „Petia ir vilkas“ tekstą (1975), knygas – J. Kunino „Rimskis-Korsakovas“ (1978), D. S. Galo „Ferencas Listas“ (1981) ir J. Bokajaus „Pučinis“. Sudarė populiarių dainų rinkinius „Tekėjo saulelė“ (1973), „Daina mus lydi“ (1977) ir vaikų dainų rinkinių „Mūsų mažiesiems". Sūnus Aušrys Matonis yra muzikologas.