Koplyčios interjeras: ant šoninių sienų įrengtos atminimo plokštės su partizanų vardais
Istorija
Koplyčia pastatyta už verslininko ir mecenato, JAV lietuvio Aleksandro Žemaičio[2] (1911-1993) lėšas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, A. Žemaitis lankėsi gimtinėje. Jis pritarė sumanymui Utenoje pastatyti memorialą Kančių kalnelyje Dauniškio ežero pietvakarinėje pakrantėje. Ten po Antrojo pasaulinio karo buvo slapčia užkasti žuvusių partizanų palaikai, tarp jų – ir A. Žemaičio brolio J. Žemaičio-Maumedžio, partizanų būrio vado, žuvusio 1948 m. 1993 m. A. Žemaitis po staigios mirties palaidotas šioje koplyčioje. Apie sumanymą sukurti memorialą Aukštaitijos partizanų atminimui jo žmona Marija Žemaitienė (1920–2015) vėliau parengė ir 1995 m. išleido knygą „Kančių kalnelis“.
Statinio kertinis akmuo buvo padėtas 1992 m. gegužės 14 d. Projekto autoriai architektai Algimantas Kuras ir Antanas Remeikis. Teritorijoje aplink koplyčią, vadinamame partizanų kalnelyje, yra palaidota partizanų, kurie žuvo kovodami už Lietuvos laisvę, jiems atminti pastatyta daug kryžių. Priešingoje pusėje nuo koplyčios, Užpalių gatvėje, su šventoriumi ribojasi Antrojo pasaulinio karo tarybinių karių kapinės.
2015 m. koplyčios išorė buvo atnaujinta: nudažytos koplyčios lauko sienos, pakeistos pagrindinės ir išorinės durys.[3] Koplyčioje pradėtos laikyti reguliarios pamaldos, į kurias gausiai renkasi uteniškiai ir miesto svečiai.
Koplyčios kriptoje palaidoti fundatoriai Aleksandras ir Marija Žemaičiai.[4]
Galerija
Partizanų kapai
Priekinis fasadas
Vaizdas nuo Dauniškio ežero
Literatūra
Marija Žemaitienė. Kančių kalnelis. Kaunas: Spindulys, 1995.
.jpg)
