Uršulė Pranciška Višniovecka
Višnioveckiai
Herbas „Kaributas“
Gimė	1705 m. vasario 13 d. Čartoriskas
Mirė	1753 m. gegužės 23 d. (48 metai)
Tėvas	Jonušas Antanas Višnioveckis
Motina	Teofilė Leščinska
Sutuoktinis (-ė)	Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Vaikai	Karolis Stanislovas Radvila II, Jonušas Tadeušas, Teofilė Konstancija, Katerina Karolina
Vikiteka	Uršulė Pranciška Višniovecka

Uršulė Pranciška Višniovecka (lenk. Franciszka Urszula Radziwiłłowa, bltr. Францішка Уршуля Радзівіл; 1705 m. vasario 13 d., Čartoriskas – 1753 m. gegužės 23 d.) – rašytoja ir dramaturgė, paskutinė Višnioveckių giminės atstovė, pirmoji moteris-rašytoja Lenkijoje ir Baltarusijoje.

Vienintelis Krokuvos kašteliono, Vilniaus vaivados, Krokuvos vaivados, Pinsko seniūno Jonušo Antonio Vyšnioveckio (1678–1741) ir jo žmonos Teofilės Leščinskos (1680–1757), Vaclovo – Karūnos pataurininkio, Karūnos raikytojo, Palenkės vaivados, Kovelsko ir Kameneso seniūno, dukros, vaikas.

1725 m. balandžio 23 d. ištekėjo už IX Nesvyžiaus ordinato Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (vėliau – Lietuvos didžiojo etmono) ir tapo pirmąja jo žmona. Nuo jo susilaukė keturių vaikų:

• Karolis Stanislovas Radvila II (1734–1790), X Nesvyžiaus ordinatas, Lietuvos pataurininkis (nuo 1752 m.), Lietuvos didysis ginklininka (nuo [1752 m.), Lvovo seniūnas (1755–1762 m.), Vilniaus vaivada (1762–1764 m.);
• Jonušas Tadeušas (1734–1750), Karolio Stanislovo dvynys;
• Teofilė Konstancija (1738–1818), generolo-leitenanto Ignatijaus Marovskio ir rotmistro Jono Tadeušo Rozvadovskio žmona;
• Katerina Karolina (1740–1789), Lietuvos didžiojo vėliavininko Stanislovo Ferdinando Rževuskio (1737–1786) žmona.

Rašė eilėraščius lenkų kalba. Laiškus vyrui, dažnai išvykusiam iš Nesvyžiaus, rašė eiliuota forma.

Rašė pjeses Nesvyžiaus dvaro teatrui, perdirbdama prancūzų komedijas ir tragedijas, naudodama slavų legendų istorijas, antikos autorių kūrinius, arabų pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis“. Pjesės daugiausia buvo didaktinio pobūdžio, eilė jų meilės tema, tuo tarpu jos komedijų ir tragedijų herojės – vyrų išdavystės aukos. Bandė rašyti liberto operas.

Po jos mirties vienas iš aktorių, gyvenančių Nesvyžiuje, surinko visą jos kūrybą ir išleido su Michalo Žukovskio graviruotomis iliustracijomis pagal pačios Uršulės Pranciškos piešinius (lenk. „Komedye y Tragedye“, Nieśwież, 1754)^[1]. Rinkinį sudarė 16 pjesių ir 17 operinių libreto.

• Масляніцына, I. М. Радзівіл Францішка Уршуля // Мысліцелі і асветнікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік / гал. рэд. Б. I. Сачанка. – Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. – С. 276–281. – 672 с. – 6000 экз. – ISBN 985-11-0016-1. (белор.)