Uosialapio klevo savaiminis paplitimas Šiaurės Amerikoje
Uosialapis klevas (Acer negundo) – klevinių (Aceraceae) šeimos medis.
Uosialapio klevo pumpurasUosialapio klevo žiedaiUosialapio klevo kuokeliniai žiedai
Paplitimas
Savaime plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos žemyne. Šiauriausia jų populiacija auga vidurio Saskačevano ir Manitobos valstijose, piečiausia ir nuo likusių populiacijų labiausiai izoliuoti auga Gvatemaloje. Rytuose nuo JAV paatlantės valstijų iki Ramiojo vandenyno pakrančių Kalifornijos valstijoje.
Apibūdinimas
Aukštis 10–25 m, laja 6-10 m skersmens, dažnai užauga keli kamienai, kurių skersmuo 30–50 cm, labai retai iki 1 m. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški. Kuokeliniai žiedai sukrauti nusvirusiuose šluotelės pavidalo žiedynuose, o piesteliniai – kekėse. Žydi balandžio mėn. prieš išsiskleidžiant lapams. Vaisiai – sparnavaisiai ir sunoksta rugsėjo – spalio mėn.
Porūšiai
Uosialapių klevų porūšių skaičius tarp botanikų yra ginčų objektas. Dalis jų porūšius laiko atskiromis rūšimis. Žemiau pateiktos 4 rūšys:
Acer negundo subsp. interius (Britton) Á.Löve & D.Löve; Šiauriausia populiacija. Savaime paplitę nuo pietryčių Albertos, vidurio Saskačevano ir vidurio Manitobos provincijų Kanadoje, iki Naujosios Meksikos valstijos JAV pietuose.
Augalas introdukuotas, auginamas kaip dekoratyvinis miestų želdiniuose, pakelių juostoms formuoti, taip pat sodinamas smėlynams apželdinti. Auga greitai, gajus. Nesunkiai nukonkuruoja gluosnius ir stumia juos iš natūralių augaviečių, todėl Aplinkos ministerijos paskelbtas kaip naikintinas invazinis augalas.[1]
Invazine rūšimi paskelbtas už savaiminio arealo ir kraštuose, kuriuose buvo introdukuotas, bet vėliau nekontroliuojamai išplito ir plinta, užgoždamas vietinę augaliją ir užimdamas naujus jos biotopus.
Panaudojimas
Iš uosialapio klevo leidžiama sula ir iš jos gaminamas sirupas. Mediena menkavertė, neatspari puvimui.
