Tūbinių herbe atsispindi medinė Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia, o keturkampėse figūrose pavaizduoti dviejų eglių siluetai. Eglės buvo pagrindinis motyvas pirminiuose herbo variantuose.[1] Žalia spalva reiškia Tūbinių miškus, gamtą, atgimimą, viltį. Eglė – amžinumo, gyvybingumo simbolis. Tikima, kad ji nubaido piktąsias dvasias, atneša sėkmę, sveikatą, pašalina blogį, yra drąsos, geros nuotaikos, nemirtingumo, išdidumo ir karališkosios garbės simbolis. Eglė dar vadinama ąžuolo motina. Bažnyčia simbolizuoja vietos žmonių dvasinio prado dominavimą, susitelkimą, pagarbą tradicijoms ir istorinei atminčiai.[2]
Istorija
Tūbinių herbas atspindi istorines kaimo realijas. Istoriniuose šaltiniuose Tūbinių vardas paminėtas 1561 m. Ir nors gyvenvietė niekada neturėjo savo herbo, situaciją pakeitė turtinga kaimo istorija. Didelės įtakos turėjo 2014 m. Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje aptikta bažnyčios ir koplytėlių statytojų T. ir I. Jacevičių šeimos kapavietė, 2015 m. atstatytas Vytauto paminklas, 2017 m. atlikta koplyčios ir koplytėlių rekonstrukcija.
