Anglų kalba pateikiama schema, kurioje vaizduojami esminiai skirtumai tarp aktyvinės (impulse) ir reaktyvios (reactive) turbinų, kur abejais atvejais rotorius yra besisukanti dalis, o statorius – stacionari mašinos dalis.
Turbina – vandens, garo arba dujų srovės sukamasis variklis, verčiantis kinetinę energijąmechaniniu darbu.[1] Turbinos pagamintas mechaninis darbas gali būti panaudotas elektrai gaminti, turbiną integravus į elektros generatorių.[2] Turbiną sudaro bent viena besisukanti dalis, vadinama rotoriumi, kuri yra velenas arba būgnas su primontuotomis mentėmis. Ankstyvųjų turbinų pavyzdžiai – vėjo malūnai ir vandens ratai.
Žodis kilęs iš prancūzų k.turbine, suformuoto iš lotynų k.turbo, o šis – iš senovės graikų k.τύρβη (tyrbē), reiškiančių sūkurį. Termino autorystė priskiriama prancūzų inžinieriui Klodui Burdenui, pavartojusį žodį savo trumpame straipsnyje Des turbines hydrauliques ou machines rotatoires à grande vitess (Hidraulinės turbinos, arba greitai besisukančios mašinos), kurį išsiuntė Karališkajai mokslų akademijai Paryžiuje.[3]Benua Furnėronas, Klodo Burdeno buvęs mokinys, sukonstravo pirmąją praktiškai pritaikomą vandens turbiną.
Lietuvoje pirmoji garo turbina įrengta Vilniaus elektrinėje 1912 metais, o jos galia siekė 960 kW. 1959–1960 metais keturios hidraulinės turbinos, kurių kiekvienos galia po 25,2 MW, buvo įrengtos Kauno hidroelektrinėje.[1]
↑Munson, Bruce Roy, T. H. Okiishi, and Wade W. Huebsch. "Turbomachines. " Fundamentals of Fluid Mechanics. 6th ed. Hoboken, NJ: J. Wiley & Sons, 2009. Print.
