Triskiautė žibuoklė (lot. Hepatica nobilis) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, žibuoklių (Hepatica) genties augalų rūšis. Lietuvoje gausi, kurioje dar vadinama žibuokle, žibute, žibuole, dėlute, kepenų žolele, kepingelbe, palazdžiu, šunipijolke.
Paplitimas ir buveinės
Savaime paplitusios šiuose Europos regionuose: pietinėje Fenoskandijoje, Baltijos kraštuose, Rusijos Federacijos europinės dalies centre, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Centrinėje Europoje, Pietų Europoje, išskyrus Graikiją, Prancūzijos rytuose.
Azijos žemyne auga rytinėje Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijos Honsiu saloje.
Dažniausiai auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, krūmynuose, pamiškėse, kelių pakelėse.[1]
Išvaizda
Daugiametis, apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, turintis trumpą šakniastiebį ir ilgais minkštais lapeliais apaugusį stiebą. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė – violetinio atspalvio,[reikalingas šaltinis] ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai žiemojantys, kurie puikiausiai peržiemoja po sniegu, bet atsiradus žiedams, po truputį lapai sunyksta.[1] Išauga nauji šviesiai žali lapeliai. Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni, rečiau pasitaiko rožiniai arba balti. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu.
Sėklas platina skruzdėlės.
Žydėjimas
Tai vieni iš anksčiausiai pavasaryje pražystančių augalų Lietuvoje, kurioje žydi kovo–balandžio (kartais gegužės) mėnesiais.[2]
Panaudojimas ir naudingosios medžiagos
Nuodingas. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje.
Auginama darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų.
Lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, protoanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų. Liaudies medicinoje naudojama galvos skausmams, kosuliui ir karštinei gydyti, pasižyminti antiseptinėmis savybėmis.[1]
Sinonimai
Triskiautės žibuoklės lotynų k. sinonimų sąrašas:[3]
- Anemone angulosa Lam. 1783
- Anemone hepatica L. 1753
- Anemone hepatica var. acutiuscula Pritz. 1841
- Anemone praecox Salisb. 1796
- Anemone triloba Stokes 1812
- Hepatica anemonoides Vest 1805
- Hepatica angulosa DC. 1817
- Hepatica hepatica H.Karst. 1882
- Hepatica triloba Chaix 1786
Literatūra
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 16 psl.
Šaltiniai
Nuorodos
Galerija
-
Morfologinis piešinys
-
Triskiaučių žibuoklių puokštė
-
-
Apatinė žiedo pusė
-
Dviejų skirtingų spalvinių tonų žiedai iš tos pačios miško vietovės prie
Keilos (
Estija)
-
Baltos spalvos formos žiedas (Keila, Estija)
-
Baltažiedė žibuoklių forma
-
Rausvažiedė žibuoklių forma
-
Mažiau įprastas žibuoklės žiedas su 11 vainiklapių
-
-
Žiedai ir lapeliai
-
Triskiaučių žibuoklių buveinė
-
Triskiautės žibuoklės
lapai
