PROFILPELAJAR.COM

Norvegijos istorinis regionas Trøndelag

Šalis	Vidurinė Norvegija
Tautos	norvegai (trionderiai)
Kalba	norvegų (trionderskas)
Valstybės	Ladės jarlai
Miestai	Trondheimas

Šiaurės Norvegija, Triondelagas, Vakarų Norvegija, Pietų Norvegija, Rytų Norvegija,

Triondelagas (norv. Trøndelag) − viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Kartais Triondelagas priskiriamas pietinei Laplandijai. Kai kuriais atvejais Triondelagas vadinamas Centrine Norvegija, bet tokiu atveju jam priskiriama dar ir Miorė ir Rumsdalis.

Vakaruose jį riboja Norvegijos jūra, šiaurėje – Šiaurės Norvegija, pietvakariuose – Vakarų Norvegija, pietryčiuose – Rytų Norvegija. Rytuose yra Švedijos Norlandas.

Administracinis padalinimas

Triondelago plotas 41260 km², o gyventojų − 418453 (2009). Administraciškai Triondelagą sudaro 2 apskritys:

Geografija

Triondelagas – kalnuotas kraštas su gausiais fjordais ir upėmis. Upių slėniai dažniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kultūrinius regionus. Regioną sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai:

Orkdalenas – piečiausia regiono dalis giliau žemyne, kuri koncentruojasi ties Orklos upės slėniu;
Gauldalenas – sritis giliau žemyne, koncentruojasi ties Gaulos upės slėniu;
Fusenas – raižyta pietinė jūros pakrantė ir salos;
Stjordalenas – regionas į pietus nuo Trondheimso fjordo. Koncentruojasi ties Stjordalselvos upės slėniu;
Inheredas – centrinis regionas, apimantis teritorijas jūros pakrantėje, ties Trondheimso fjordu;
Namdalenas – šiauriausia regiono dalis. Svarbiausia upė čia yra Namsenas.

Istorija

Triondelage suklestėjo Fosnos kultūra, kurią vėliau pakeitė Niostveto ir Lihulto kultūros (6200-3200 m. pr. m. e.), o vėliau – Duobelinės keramikos kultūra (3200-2300 m. pr. m. e.). Jų kūrėjai greičiausiai kalbėjo uralo kalbomis. Vėliau į regioną kėlėsi germanai, kurie prekiavo ir maišėsi su vietiniais gyventojais.

VIII–IX a. vietos germanai sukūrė keletą valstybėlių (norv. fylke), kurių svarbiausios buvo Triondelagas, Namdalenas ir kitos. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą (tingą), kuris rinkdavosi Frostoje, ir buvo vadinamas Frostatingu. 872 m. visos šios valstybėlės buvo prijungtos prie Norvegijos karalystės, kurią suvienijo Haraldas Fairhairas iš Vestfoldo karalystės.

Šiaurinės karalystės dalys (Triondelagas ir Halogalandas) atiteko karaliaus bendražygiui Hákon Grjótgarðsson, kuris titulavosi Ladės jarlu ir pradėjo autonomišką savo dinastiją. Jo kunigaikštystė su sostine Trondheime labai suklestėjo ir sustiprėjo. Kuomet Norvegijos karalius Haroldas II nužudė Ladės jarlą Sigurdą Hakonsoną, jo sūnus Hakonas Sigurdsonas sudarė sąjungą au Danija ir nugalėjo Haroldą, 971 m. trumpam įgydamas hegemoniją visoje Norvegijoje, ir paversdamas savo sostinę Norvegijos sostine. Su pertraukomis Ladės jarlai išlaikė hegemoniją Norvegijoje, tiesa, nominaliai pripažindami Danijos valdžią, iki 1015 m.

Vėliau, į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, Norvegijos karalystės centrai vėl persikėlė į pietus, ir Triondelagas prarado savo buvusią reikšmę. Nepaisant to, jis išliko kaip atskiras regionas, tęsiantis atskirų susirinkimų tradiciją Frostoje. Frostatingo galios apėmė šias apskritis (fylke): Eyna, Sparbyggja, Verdæla, Skeyna, Orkdæla, Gauldæla, Stjordæla, Strinda, Naumdæla, Nordmæra, Romsdæla.

XIII a. regioniniai tingai panaikinti, tačiau XIV a. juos, kaip stambiausius teritorinius Norvegijos vienetus, pakeitė lėnai. Visas Triondelagas priskirtas Trondheimo lėnui su administraciniu centru Trondheime. Bendra administracija leido formuotis regiono kultūrinei ir lingvistinei tapatybei. Visame Trionelage išplito Triondersko dialektas.

Iki XVII a. Triondelago regionui priklausė ir kalnuotos sritys Jemtlandas bei Herjedalenas krašto gilumoje. Jas 1645 m. paveržė Švedija ir inkorporavo į Norlando žemę. 1658 m. Roskildės sutartimi visas Triondelagas perėjo Švedijai, tačiau po dvejų metų vėl sugrįžo Danijai-Norvegijai.

Žemė administraciškai buvo padalinta į du vienetus (amtus) 1804 m. 1919 m. amtai buvo pervardinti apskritimis (fylke).