Natūraliai paplitęs Vidurio Europoje, vidutinio klimato juostoje: nuo Pirėnų kalnų vakaruose iki Vidurio Ukrainos rytuose bei nuo Vidurio Italijos ir
Balkanų pietuose iki Lietuvos ir Baltarusijos šiaurėje. Lietuvoje žinomos dvi išlikusios augavietės: Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje ir Dubysos slėnyje prie Lyduvėnų.
Auga tamsiuose lapuočių, miškuose, mišku bei krūmais apaugusiuose šlaituose, Carpinion ir Alnion incanae sąjungų bendrijose. Mėgsta derlingus priemolio ir priesmėlio dirvožemius. Auga grupelėmis, mažuose plotuose, sąžalynus gali sudaryti keli šimtai individų.
Biologija
Tai daugiametis, su šliaužiančiu šakniastiebiu, 10-30 cm aukščio pavasarinis efemeroidas. Lapai vieną arba du kartus trilapiai, lapeliai triskilčiai. Augalas nuodingas, turi daug alkaloidų ir cianogeninių glikozidų.
Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1984 m. Auga Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Reikia nuolat stebėti radaviečiųs būklę, nes rūšiai išsaugoti būtinas rezervatinis režimas, kurį miesto ribose palaikyti sudėtinga. Nyksta plynai kertant medžius ir mechaniškai žalojant augavietes bei vykstant šlaitų erozijai.
