Triasas – mezozojaus eros periodas, prasidėjęs prieš 251 mln. m. ir baigęsis prieš 199,6 mln. m.[1] Tarptautinis žymėjimas T.
Lietuvoje didžiausias ankstyvojo triaso nuogulų sluoksnis – pietvakariuose ir siekia 200 m.[2]
Pavadinimas
Periodui pavadinimą 1834 m. sugalvojo Fridrichas fon Albertis. Triasas iš lotynų kalbos išvertus reiškia triadą. Tuo norėta parodyti, kad Europoje sutinkama trinarė uolienų storymė – raudonos nuogulos, vėliau kreida ir juodas molio skalūnas yra vienaamžė.
Paleogeografija
Triaso laikotarpiu visa sausuma buvo susijungusi į vieną superkontinentą Pangėją. Tarp Pangėjos dalių plytėjo Tetijos vandenynas. Visa kita Žemės dalis buvo okeanas Pantalasas.
Dėl subdukcijos visos giliavandenės nuosėdos pranyko, todėl apie šio vandenyno gyvybės formas išliko labai mažai žinių. Triaso metu klimatas buvo šiltas, jokių ledynmečio nuogulų nerandama, o smiltainio ir evaporitų apstu.
Trys gyvybės grupės gyveno triaso metu:
- išlikusios po permo-triaso išnykimo,
- keletas naujų gyvybės grupių, gyvavusių neilgai,
- naujos gyvybės formos, išsilaikiusios per visą mezozojų.
Šaltiniai
