Trešnė (Prunus avium) – slyvinių (Prunoideae) pošeimio, slyvų (Prunus) genties vaismedis. Trešnė kilo iš Vakarų Azijos, bet Romos laikais atgabenta į Europą.
Medžio aukštis 15-32 m. Lapai 7-14 cm ilgio, šviesesni nei vyšnios. Ant lapkočio yra nedideli raudoni iškilimai. Gausiai žydi pavasarį. Vaisiai 1-2 cm skersmens, šviesesni ir minkštesni negu vyšnios. Juos dažnai nulesa paukščiai arba išgraužia vapsvos.
Veislės
Trešnė 'Sam' (Prunus avium 'Sam'). Sunoksta liepos pradžioje. Atspari šalčiams veislė. Gausiai dera kai žiedus apdulkina Van veislės trešnės.
Trešnė 'Summit' (Prunus avium 'Summit'). Sunoksta rugpjūčio mėnesį. Atspari šalčiams veislė. Gausiai dera kai žiedus apdulkina Van veislės trešnės.
Trešnė 'Ulster' (Prunus avium 'Ulster'). Sunoksta liepos viduryje. Atspari šalčiams veislė. Gausiai dera kai žiedus apdulkina Van veislės trešnės.
Trešnė 'Van' (Prunus avium 'Van'). Sunoksta liepos viduryje. Atspari šalčiams veislė. Gausiai dera kai žiedus apdulkina Sam veislės trešnės.
Trešnė 'Vega' (Prunus avium 'Vega'). Ankstyva veislė. Dera 2-3 metais po pasodinimo. Sunoksta birželio pabaigoje. Uogos rausvai gelsvos. Atspari šalčiams ir ligoms veislė. Dera gausiai su bet kurios veislės trešnėmis.
