Vienas iš įėjimų iš presbiterijos pro nišą su varstomais ažūriniais varteliaisGiminės narių atminimo lentos įėjimo nišoje
Riomeriai buvo Trakų žemės pareigūnai (teisėjai,vėliavininkai, pakamariai), XIX a. išgarsėję kaip krašto patriotai, masonai, visuomenininkai, švietėjai ir mecenatai.[2]
Istorija
Pirmoji gotikinė Trakų bažnyčia per XVII-XVIII a. istorinius neramumus buvo ne kartą apiplėšta ir nuniokota. Vėliau atstatyta klasicizmo stiliumi, o 1700 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos generolo Mato Riomerio (1606?-1699) sūnų Mato (1655-1718) ir Jurgio iniciatyva ir jų lėšomis prie jos pietinės sienos pristatyta giminės koplyčia.[2] Kitų šaltinių duomenimis,[3] koplyčia pastatyta LDK kariuomenės generolo Mato Riomerio ir jo žmonos Elenos Kirdėjūtės lėšomis. Joje buvo įrengta laidojimo kripta.
2008 m. aplink bažnyčią vykdytų archeologinių tyrimų duomenimis,[3] pristatytos koplyčios pamatai tęsėsi ir toliau šventoriuje, surasta keliolikos mirusiųjų apardytų palaidojimų, datuojamų XVI–XVII a. Tiek prie pietinės, tiek prie šiaurinės bažnyčios sienos buvo surasti buvusių koplyčių pamatai.[4] Ties buvusiu užmūrytu įėjimu šiaurinėje pusėje aptikti XVI a. statybos koplyčios pamatai. Surasta Riomerių koplyčios statybos metu apardytų kapų bei atsitiktinių XVI–XVII a. radinių. Tyrimų šventoriuje metu užfiksuota kitų vykusių koplyčios perstatymų. Tai patvirtina atskirose perkasose aptikti pamatai, buvusio priestato likučiai. Daugelis kapų šventoriuje buvo suardomi ir dėl vėliau vykusių palaidojimų. Po presbiterijos grindimis 2008 m. įrengtas osariumas bažnyčios viduje aptiktiems palaikams perlaidoti.[3]
Be palaidojimų Riomerių koplyčioje, bažnyčioje esama ir kitų kriptų: Izdebskių (priešais didįjį altorių; joje turėjo būti palaidotas stebuklingajam Dievo Motinos paveikslui 1000 auksinų fundaciją paskyręs Smolensko vyskupas Adalbertas Izdebskis (1696–1703)) ir dar viena priešais Šv. Antano altorių. Buvo laidota ir kitose, mažesnėse kriptose. Vienoje iš jų rasti Smolensko vyskupo ir Trakų prepozito Pranciškaus Isaikovskio, testamentu fundavusio Švč. Mergelės Marijos altorių, palaikai. Eiliniai parapijiečiai nuo XV a. iki pat XIX a. laidoti šventoriuje.[5]
Koplyčia klasicizmo stiliaus. Jos sienas skaido suporinti piliastrai. Jų kapitelius puošia vynuogių kekės. Griežtų formų Nukryžiuotojo altoriaus su išraiškingu Krucifiksu autorystė priskiriama skulptoriui K. Jelskiui. Pagal jo projektus sukurti klasicistiniai koplyčios rūsiuose palaidotų Vilniaus miesto burmistro Mykolo Juozapo Riomerio (1778—1853) ir jo žmonos Rachelės de Raes (1783—1855)[6] antkapiniai paminklai, papuošti velionių skulptūriniais atvaizdais ir alegorinėmis kompozicijomis. Koplyčios sienose įmūrytos masyvios memorialinės lentos pasakoja garsios Lietuvos didikų giminės istoriją, primena apie kitus čia palaidotus Riomerių šeimos narius, tarp jų ir tapytoją Alfredą Riomerį.[7]
