Tikrasis žvynbaravykis

Strobilomyces strobilaceus
Tikrasis žvynbaravykis (Strobilomyces strobilaceus)
Tikrasis žvynbaravykis (Strobilomyces strobilaceus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Žvynbaravykiečiai
( Strobilomycetales)
Šeima: Žvynbaravykiniai
( Strobilomycetaceae)
Gentis: Žvynbaravykis
( Strobilomyces)
Rūšis: Tikrasis žvynbaravykis
( Strobilomyces strobilaceus)
Index Fungorum

Tikrasis žvynbaravykis (lot. Strobilomyces strobilaceus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, žvynbaravykių (Strobilomyces) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Lapuočių miškai: ąžuolynai, beržynai, drebulynai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Žvynuotas, gauruotas, įpjauta trama rausta, juoduoja.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5-15 cm skersmens, apaugusi stambiais pilkais, pilkai rudais ar net juodais žvynais, mėsinga. Vamzdeliai pilkai balti, seni - rusvi, iki 3 cm ilgio, paspausti rausvėja. Kotas 8–15×1–3 cm, vienodo storio, pilkas, senas - juodai rudas ar net juodas, kietas, su žiedu a tik su jo liekana, plaušuotai gauruotas. Trama pilkšva, perpjauta ar perlaužta rausvėja, vėliau išblunka iki pilkai juosvos. Sporos 10–14×8,5–11 μm.

Būdingi požymiai: žvynuota kepurėlė, gauruotas kotas, su žiedu.

Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nevalgomas. Labai retas, kol kas rastas tik Žemaitijos nacionalinio parko miškuose, Platelių Pilies saloje. Lietuvos sengirių reliktas. Šilumamėgis. Saugomas.

Rūšis paplitusi kaimyniniuose kraštuose Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 42 psl.