PROFILPELAJAR.COM

Tiit-Rein Viitso

Gimė	1938 m. kovo 4 d. Talinas, Estija
Mirė	2022 m. gruodžio 2 d. (84 metai)

Veikla	filologas, profesorius

Alma mater	Tartu universitetas

Vikiteka	Tiit-Rein Viitso

Tytas Reinas Vytsas (est. Tiit-Rein Viitso, 1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.)^[1] – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.

Biografija

1946–1956 m. mokėsi vidurinėje mokykloje Tartu. 1956–1961 m. studijavo Tartu universitete, filologijos fakultete. 1961–1965 m. buvo Estų kalbos ir literatūros instituto aspirantas. 1965–1973 m. Tartu universiteto mokslinis bendradarbis.

1973–1993 m. dirbo mokslo darbuotoju Estų kalbos ir literatūros institute.

Nuo 1986 m. dirbo Tartu universitete, Estų kalbos katedroje, 1989–1991 m. dėstė Helsinkio universitete. Nuo 1989 m. buvo profesorius.

Moksliniai interesai

Vytsas per savo akademinę karjerą tyrė estų kalbą ir jos ryšius su artimomis ir tolimomis giminingomis kalbomis. Nuo studijų laikų pagrindine mokslinių interesų sritimi buvo Baltijos finų kalbų istorija, ypač kalbų, vartojamų Rygos ir Suomijos įlankų pakrantėse. Ilgainiui vis labiau gilinosi į Kuršo, Livonijos, Virumos istorinių sričių kalbas.

Vytsas paskelbė per 300 mokslo darbų. Tartu universitete diplominiam darbui buvo pasirinkęs temą „Vodų kalbos jūreivystės leksika“. 2012 m. išleistas iki šiol išsamiausias lyvių–estų–latvių kalbų žodynas (Viitso, Ernštreits 2012), kuris akivaizdžiai liudija kalbininko gilinimąsi į šią temą. Jis siekė išsaugoti viską, kas susiję su pakrančių žmonių gyvenimu ir pragyvenimo užsiėmimu – žvejyba. Baltijos finų tradicinio gyvenimo būdo tyrinėjimai sudėti į jo sudarytus žemėlapius ir straipsnius Baltijos finų lingvistiniame atlase (ALFE I–III, 2004–2010).

1961 m. pasirodė pirmas Vytso mokslinis straipsnis „Vodų kalbos Luutsa-Liivtšülä tarmės fonologija“. Baltijos finų kalbų fonetines sistemas kalbininkas tyrė daugelį metų. 1966 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, kurioje pasitelkė glosematinį metodą šiaurinių (Paonegės) vepsų kalbos ryšiams tirti (Viitso, 1968). 1983 m. Vytsas gavo filologijos mokslų daktaro laipsnį už Baltijos finų kalbų (estų, lyvių, vodų ir vepsų) lyginamosios fonologijos tyrimą, kuris papildytas vėliau tapo monumentaliu veikalu „Lyvių kalba ir Baltijos finų tautų kalbiniai landšaftai“ (2008).

Nuo 1970-ųjų metų, per kelis dešimtmečius ekspedicijose surinko neįkainojamos medžiagos iš paskutinių gimtosios lyvių kalbos vartotojų. Ši originali medžiaga buvo panaudota 2012 m. išleistame lyvių kalbos žodyne.

Be mokslinės veiklos, buvo Tarptautinės lyvių bičiulių draugijos pirmininkas, užsiėmė lyvių literatūrinės kalbos tobulinimu, knygų šia kalba redagavimu, šios kalbos dėstymu pačių lyvių palikuonims. 2006 m. už šią veiklą suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas. Buvo žurnalo „Linguistica Uralica“ vyriausiasis redaktorius.

Skelbė ir kitų Uralo kalbų tyrimus: nencų (1970), chantų (1979), samių (1985). Iš pamėgtos ankstyvosios Baltijos finų kalbų istorijos nagrinėjo jų žemių grobimus ir seniausius kontaktus (1994). Taip pat pristatė vieną išsamiausių darbų apie estų kalbos formavimosi istoriją (2003, 2007).

Bibliografija

ALFE I = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 1. Päätoim. T. Tuomi, toim. S. Suhonen. Helsinki 2004.
ALFE II = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 2. Päätoim. T. Tuomi, toim. T.-R. Viitso. Helsinki 2007.
ALFE III = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 3. Päätoim. T. Tuomi, toim. V. Rjagojev. Helsinki 2010.
Viitso, T.-R. 1961: Vadja keele Luutsa-Liivtšülä murraku fonoloogia. – Emakeele Seltsi aastaraamat VII. Tallinn, 142–174.
Viitso, T.-R. 1968: Äänisvepsa murde väljendustasandi kirjeldus. – Keele modelleerimise probleeme 2. Tartu Riikliku Ülikooli toimetised 218. Tartu, 3–296.
Viitso, T.-R. 1970: Märkusi neenetsi keele fonoloogia kohta. – Keel ja struktuur 4. Töid strukturaalse ja matemaatilise lingvistika alalt. Tartu, 163–172.
Viitso, T.-R. 1979: Vach Hanti vowel alternation. – Sovetskoe finno-ugrovedenie XVI, 2, 135–145.
Viitso, T.-R. 1981: Läänemeresoome keelte fonoloogia küsimusi. Tallinn. 131 lk.
Viitso, T.-R. 1983: Läänemeresoomlased: maahõive ja varaseimad kontaktid. – Symposium saeculare Societatis Fenno-Ugricae. Suomalais-ugrilaisen Seuran Toimituksia 185. Helsinki, 265–281.
Viitso, T.-R. 1985: Lapi vokaalistiku kujunemisvõimalusi. – Läänemeresoomlastest neenetsiteni. Uurimusi ja memuaare. Tallinn, 141–145.
Viitso, T.-R. 1994: Possible reflections of the prehistoric Amber Way in modern languages. – Das sprachliche Bild der Bernsteinstraße-Region. Szombathely, 104–110.
Viitso, T.-R. 1996: Virumaa keeled. – Koguteos Virumaa. Lääne-Virumaa Maavalitsus, Ida-Virumaa Maavalitsus, 390–401.
Viitso, T.-R. 2003: Rise and development of the Estonian language. – Estonian Language. Linguistica Uralica. Supplementary series, Volume 1. Tallinn, 130–230. (2. trükk 2007)
Viitso, T.-R. 2008: Liivi keel ja läänemeresoome keelemaastikud. Tartu–Tallinn. 402 lk.
Viitso T.-R., Ernštreits, V. 2012: Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz. Tartu, Rīga. 415 lk. ISBN 978-9984-815-76-3