Teminko skujuotis (Smutsia temminckii) – skujuotinių (Pholidota) būrio, skujuočių (Manidae) šeimos, afrikinių žeminių skujuočių (Smutsia) genties žinduolių rūšis.
Geografija
Paplitęs į pietus nuo Sacharos, ypač Rytų ir Pietryčių Afrikoje.
Gyvena vidutiniškai ar tankiai apaugusiose krūmynais savanose, kur per metus vidutiniškai iškrenta 250–1400 mm lietaus. Taip pat aptinkami pievų salpose, uolėtose, akmeningose nuokalnėse, sausose, smėlingose aukštumose iki 1700 m aukštyje, bet vengia atvirų miškų arba dykumų. Laikosi ir gyvulių fermose, kur jiems negresia pavojus, bet visiškai neaptinkami augalininkystės ūkiuose[2].
Biologija
Kaip ir visų skujuočių, kūną dengia vienas ant kito užeinantys keratininiai dideli žvynai. Kūnas 30–67 cm, uodega 37–59 cm ilgio. Šiaurės vakarų Zimbabvės populiacijos bendras kūno ilgis įskaičiuojant uodegą – 59-140 cm. Svoris – 3-17 kg, retais atvejai svoris siekia ir virš 20 kg.
Nėštumas trunka 120 dienų. Gimdo 2 jauniklius.
Įprasta mirmekofagija, tai yra, ši rūšis išimtinai minta tik skruzdėlėmis ir termitais.
Pavojus
Kaip ir visų skujuočių, jų mėsa yra valgoma, o jų keratininiai žvynai ir kitos kūno dalys naudojami liaudies medicinoje. Vietiniai gyventojai įsitikinę, kad degindami jų žvynus atbaido liūtus. Jų žvynai nelegaliai eksportuojami į Kiniją.
Šaltiniai
Nuorodos
Galerija
.jpg)
