Yra kilę abejonių dėl šio straipsnio objekto reikšmingumo ir tinkamumo enciklopedijai. Galima paieškoti straipsnio objekto aprašymų nepriklausomuose nuo jo patikimuose antriniuose šaltiniuose ir pasiremti jais straipsnyje.
Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Tautinių bendrijų namai – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ne pelno siekianti organizacija, veikianti kultūros, švietimo ir mokslo srityse bei teikianti šių sričių paslaugas, siekdama padėti išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir tautinį savitumą, joms visokeriopai integruojantis į šalies gyvenimą.[1]
Tautinių bendrijų namai savo veikla siekia padėti Lietuvos tautinių mažumų atstovams puoselėti tautinį tapatumą (kalbą, tradicijas, kultūrą),[3] supažindinti Lietuvos ir kitų šalių visuomenės narius su daugiakultūre Lietuvos valstybės sankloda, skatinti skirtingų Lietuvos tautinių grupių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, ugdyti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų kūrybinę kompetenciją ir saviraišką bei skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime.[4]
Įstaiga sudaro sąlygas įvairių tautinių mažumų integracijai į šalies visuomenę, prisideda prie tautinio tapatumo išsaugojimo,[5] pagarbos kultūrų raiškos įvairovei ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo skatinimo, Lietuvos tautinių bendrijų NVO veiklos aktyvinimo ir plėtros.[6]
Istorija
Alvidos Gedaminskienės vardo salė Tautinių bendrijų namuose Vilniuje [7]
Nuo įstaigos įkūrimo jai vadovavo Alvida Gedaminskienė, kuri buvo daugelio tautinių mažumų renginių – „Duonos šventės“, „Sekmadieninių mokyklų festivalio“ – iniciatorė, organizavo įvairius renginius, skirtus paminėti toleranciją, kultūrų įvairovę, diskriminacijos panaikinimą, žmogaus teises.[9]
A. Gedaminskienė vadovavo įstaigai iki 2021 m.[10], 2021–2022 m. laikinuoju vadovu buvo Vilius Mikulėnas, nuo 2022 m. direktoriaus pareigas eina Gžegož Miloševič.
Veikla
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimas su Tautinių bendruomenių atstovais Tautinių bendrijų namuose 2023 m.
Tautinių bendrijų namų patalpose savo nuolatinę veiklą vykdo Lietuvos armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, estų, graikų, karaimų, kazachų, kirgizų, latvių, moldavų, rumunų, romų, rusų, tadžikų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vokiečių bendruomenių nevyriausybinės organizacijos. Kasmet centre apsilanko virš 30 tūkst. lankytojų.[11]
Vystydami savo veiklą, Tautinių bendrijų namai vykdo tris pagrindines programas:
I programa. „Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimas“ – numato įvairių tautybių Lietuvos gyventojų, jų nevyriausybinių organizacijų telkimą tautinių papročių, tradicijų atgaivai, jų sklaidai, kalbos, religijos ir tautinės buities plėtrai.
II programa. „Parama Lietuvos tautinėms bendrijoms integracijos į šalies visuomeninį ir politinį gyvenimą procesuose, išsaugant tautinį tapatumą ir formuojant atvirą pilietinę visuomenę“ siekiama skatinti tolesnę demokratijos plėtrą bei atviros pilietinės visuomenės formavimosi procesus Lietuvos visuomenėje, sudarant sąlygas šalies tautinių bendrijų ir jų visuomeninių organizacijų atstovams pilietinei saviraiškai vystyti bei įprasminti.
III programa. „Kultūrinė – švietėjiška veikla“. Šia veikla siekiama ugdyti Lietuvos piliečių tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą, supažindinti visuomenę su Lietuvoje gyvenančių tautų istorija, kultūra, papročiais, tradicijomis, pristatyti daugiatautę šalies kultūros sanklodą užsienyje.[12]
Tautinių bendrijų naujienos leidžiamos nuo 2000 m.[13]
Lietuvių kalbos kursai
Nuo 2005 m. vasario 3 d. Tautinių bendrijų namuose veikia Valstybinės kalbos mokymo centras, kuris teikia metodinę ir praktinę paramą asmenims, norintiems išmokti lietuvių kalbos ar tobulinti jos žinias.[14][15]
Šio centro veiklą remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Amerikos ambasada Vilniuje,[16] VšĮ „Stiprūs kartu“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.[17]
2023 m. buvo sudarytos 52 mokymosi grupės, kur lietuvių kalbos mokėsi 897 asmenys (apie 90 proc. – pabėgėliai iš Ukrainos).[18][19]
Tautinių bendrijų naujienos
Nuo 2000 m. įstaiga leidžia „Tautinių bendrijų naujienas“ – periodinį leidinį, skirtą informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie šalies tautinių bendrijų gyvenimą, kultūrą, tradicijas bei aktualijas. Leidinio tikslas – skatinti tautinių bendrijų integraciją į Lietuvos visuomenę, puoselėti daugiakultūriškumą ir tarpkultūrinį dialogą. Leidinys dažniausiai yra leidžiamas kartą per ketvirtį.[20] Jame galima rasti įvairių straipsnių, interviu bei nuotraukų iš renginių.[21]
Duonos šventė
Nuo 2005 m. Tautinių bendrijų namuose kasmet vyksta tradicinė „Duonos šventė“, įprasminanti žmonių geranoriškumą, skatinanti geresnį skirtingų tradicijų, kultūrinės įvairovės supratimą. Renginio metu kiekvienos tautybės atstovai pristato savo patiekalus,[22] vyksta bendruomenių pasirodymai.[23][24]
