Tamsioji maginė fantastika – maginės fantastikos literatūros, meno ir kino kūrinių požanris, kuriame vyrauja nerimą ir baimę keliančios fantastikos temos. Dažnai joje maginė fantastika derinama su siaubo elementais arba vyrauja niūrus tamsus tonas ar siaubo ir baimės jausmas.^[1]

Sunku nustatyti griežtą tamsiosios maginės fantastikos apibrėžimą. Gertrude Barrows Bennett vadinama „moterimi, išradusia tamsiąją maginę fantastiką“.^[2] Tiek Charles L. Grant,^[3] tiek Karl Edward Wagner^[4] yra laikomi termino „tamsioji maginė fantastika“ autoriais, nors abu autoriai apibūdino skirtingus fantastikos stilius. Brian Stableford teigia, kad „tamsiąją maginę fantastiką“ galima apibrėžti kaip istorijų porūšį, kuris bando „įtraukti siaubo žanro elementus“ į standartines maginės fantastikos istorijų formules.^[1] Stableford taip pat teigia, kad antgamtinis siaubas, kurio veiksmas vyksta daugiausia realiame pasaulyje, yra „šiuolaikinės fantastikos“ forma, o antgamtinis siaubas, kurio veiksmas iš dalies arba visiškai vyksta „išgalvotuose pasauliuose“, turėtų būti apibūdinamas kaip „tamsioji maginė fantastika“.^[1]

Be to, kiti autoriai, kritikai ir leidėjai požanrio terminą naudojo įvairiems kitiems kūriniams apibūdinti. Tačiau šios istorijos retai turi universalių panašumų, išskyrus antgamtiškus reiškinius ir tamsų, dažnai niūrų toną. Todėl tamsioji maginė fantastika negali būti tvirtai susieta su apibrėžtu tropų rinkiniu. Pati sąvoka gali būti vartojama bendrai kalbant apie siaubo arba fantastikos kūrinius.

1989 m. debiutavusi Kentaro Miuros manga „Berserk“ dažnai minima kaip šio požanrio pavyzdys dėl joje vaizduojamo kraštutinio smurto, moralinio dviprasmiškumo, apokaliptinių siužetų ir antiherojų.^[5][6]