Sutinkant su išlikusiais archyviniais duomenimis, Tadas Žaba buvo linkęs smurtauti, dažnai kivirčijosi ir konfliktavo su kitais. Taip, apie 1790 metus Polocko bajorai, tame tarpe Polocko pastalininkis S. Buinickis ir deputatas nuo Polocko vaivadijos K. Spinekas, padavė skundą karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prieš Tadą Žabą, kuriame prašė ginti jų teises ir laisves. Skundas nurodė, kad Žaba užėmė Vilniaus kašteliono vietą, o po to vaivados postą, korupcijos būdu. Visuose vietiniuose seimuose veda save iššaukiančiai ir smurtauja[3].