Sūdėnų senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, Maro kapais, Markapiais, Senkapiais, Kapeliais (valstybės saugomas kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 24213, senas kultūros vertybių registro kodas – L547) – nenaudojamos kaimo kapinės šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Sūdėnų kaimo pietrytinėje dalyje, 0,36 km į rytus nuo kaimo kryžkelės, kairėje kelio Sūdėnai–Žyneliai pusėje.
Kapinės
Įrengtos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi pailgoje, apie 120 m ilgio, 30 m pločio ir 0,5–1,0 m aukščio kalvelėje. Paviršius nelygus, duobėtas, žemėja link kraštų. Apaugusios spygliuočių jaunuolynu, o pietvakarinis galas nukastas.
Teritorijos plotas – 1900 m².
Istorija
Kapinės veikė nuo XV a. iki XVIII a. pab. Jose laidoti Sūdėnų ir Žynelių kaimų gyventojai. Nuo XIX a. iki XX a. pr. buvo užkasami savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti kūdikiai. Pasakojama, kad kapinėse daug žmonių buvę palaidota 1710–1711 m. – vadinamaisiais Didžiojo maro metais, dėl to jas pradėta vadinti Maro kapais (Markapiais, Maro kapeliais).[1] Mirusiems atminti nuo seno kapinėse stovėjo monumentalus medinis kryžius.
XX a. I pusėje kalvos pietvakariniame gale buvo kasamas smėlis. Duobėse rasta žalvarinių papuošalų, geležinių ietigalių ir kirvių, žmonių griaučių.
1935 m. kapines žvalgė Laukžemės pradžios mokyklos mokytojas Jonas Kungys, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys ir muziejininkas Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė.
1972–1984 m. kapinės buvo paskelbtos vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV-533),[2] 1997 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L547), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[3]
Šaltiniai
