Gyviesiems organizmams reikalingi labai maži kiekiai kai kurių sunkiųjų metalų: kobalto, vario, mangano, molibdeno, vanadžio, stroncio ir cinko. Gaunami per dideli šių metalų kiekiai žalingi tiek gyviesiems oranizmams, tiek augalams.
Kiti sunkieji metalai – gyvsidabris, švinas ir kadmis – neturi žinomo gyvybiškai svarbaus ar biologiškai naudingo poveikio organizmams, o patenkantys ir besikaupiantys žinduolių organizmuose gali sukelti sunkių ligų: šių metalų +2 krūvio katijonai lengvai prisijungia prie sieros atomų organizmo fermentuose, taip sutrikdydami normalų funkcionavimą.
Sunkiųjų metalų kiekis Lietuvos dirvožemyje
Lietuvai būdingas toleruotinas sunkiųjų metalų kiekis dirvožemyje – jų koncentracijos paprastai neviršija dirvožemio DLK (didžiausia leidžiama koncentracija). Sunkiųjų metalų kiekiai gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, t. y. 20–40, 40–60 cm gylyje, mažai skiriasi nuo jų kiekio paviršiniame dirvožemio sluoksnyje.
Naudingų resursų sekcijoje esama papildomos nesutvarkytos informacijos šio straipsnio tema.