Stasys Pūtvis (iki 1938 m. Putvinskis, 1898 m. rugpjūčio 25 d. Šilo Pavėžupyje, Kelmės raj. – 1942 m. balandžio 4 d. Gorkio kalėjime, Rusija) – agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys.
Biografija
Gimė Šilo Pavėžupio dvare, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, Emilijos Gruzdytės ir Vlado Putvinskio šeimoje. Pasimokęs namuose, 1914 m. įstojo į Liepojos komercinę mokyklą, o 1915 m. – į Vilniaus lietuvių gimnaziją, kurią baigęs 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. baigė antrąją Kauno karo mokyklos laidą ir su raitelių daliniu paskirtas Vilniaus karo komendanto Vlado Kurkausko žinion. Už žvalgybos žygius lenkų užfrontėje apdovanotas Vyčio Kryžiumi.
1922–1925 m. studijavo Halės universitete, įgijo agronomo specialybę. 1923 m. vedė Tatjanos ir Dmitrijaus Zubovų dukterį Dariją Zubovaitę. Nuo 1925 m. abu ūkininkavo Šilo Pavėžupio, vėliau – Bubių dvaruose, stengėsi šviesti savo apylinkės ūkininkus ir darbininkus, ruošė jiems ūkio šventes. Susilaukė dukterų Julijos ir Aleksandros bei sūnaus Rimanto.
Nuo 1935 m. rugsėjo 7 d. iki 1938 m. kovo 26 d. Juozo Tūbelio vyriausybėje dirbo Žemės ūkio ministru. Parengė miškų želdinimo planą, o 1937 m. sudarė miškų želdinimo fondą. 1936–1940 m. Seimo narys.
Tėvas Vladas Putvinskis buvo 1919 m. įsteigtos Šaulių sąjungos pirmininkas, vėliau garbės pirmininkas. Motina Emilija Putvinskienė-Pūtvienė Moterų šaulių garbės vadė. 1937 m. S. Putvinskis išrinktas Šaulių sąjungos centro valdybos nariu, priešinosi tiems, kurie norėjo šauliais padaryti visus valstybės tarnautojus, taip pat buvo prieš visas privilegijas, numatančias išplėsti šaulio, kaip valstybės piliečio, teises.
1940 m. liepos 12 d. bolševikai suėmė Stasį Putvinskį-Pūtvį ir įkalino Šiaulių kalėjime. Nuteistas 1941 m. gegužės 25 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 8-niems metams. Nuo 1941 m. liepos 3 d. kalėjo Gorkio kalėjime, kur 1942 m. balandžio 4 d. ir žuvo Gorkio kalėjime.[1] [2]
Žmoną Dariją Pūtvienę su dukterimis Julija, Aleksandra ir sūnumi Rimantu bolševikai suėmė 1941 m. birželio 14 d. ir išvežė į Altajaus kraštą, o 1942 m. ištrėmė į Lenos žiočių salą – Mostachą. 1947 m. šeimai leido persikelti į Jakutską. Tik 1957 m. Darija Pūtvienė ir jos vaikai po tremties grįžo į Lietuvą.
Darija Zubovaitė-Pūtvienė mirė 1998 m. sausio 22 d., sulaukusi 96 metų amžiaus. Duktė Julija Pūtvytė-Daniliauskienė (tautodailininkė) 1926–2009. Kita duktė Aleksandra Pūtvytė-Kulnienė 1924–2010, sūnus Rimantas Pūtvis gyvena Kaune.
Apdovanojimai
- 1920 m. Vyčio Kryžiaus 5-jo laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-jo laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1929 m. Latvijos išsivadavimo 10-mečio medalis
- 1935 m. Šaulių Žvaigždės ordinas
- 1937 m. Estijos Baltosios Žvaigždės 1-jo laipsnio ordinas
Šaltiniai
- ↑ "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953", t. 6, psl. 195.
