Stasys Matjošaitis-Esmaitis (1877 m. lapkričio 15 d. Kraujučių viensėdyje netoli Padrečių, Veiverių valsčius – 1949 m. vasario 6 d. Kaune) – pedagogas, žurnalistas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas.
Biografija
Mokėsi Veiverių pradžios mokykloje, 1897 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Mozūruose, 1905 m. – Žemaitkiemyje, 1906–1908 m. – Šančiuose. 1908 m. dirbo „Vilniaus žiniose“, 1909–1914 m. dirbo mokytoju Rygos Pašalpos draugijos mokykloje, 1914 m. – Šypuliuose. 1910 m. padėjo redaguoti laikraštį „Rygos garsas“, tvarkė kronikos skyrių, rašė į leidinius „Rygos naujienos“ ir „Lietuvos ūkininkas“.
1914 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, vėliau dirbo tremtinių komitetuose Voroneže, Petrapilyje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščio „Darbo balsas“ redakcijoje. Organizavo I Lietuvos mokytojų suvažiavimą. 1918 m. dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje, 1919 m. Vilniuje – bolševikų švietimo komisariate, bolševikams pabėgus – Vilniaus pradžios mokyklų inspektoriumi.
1920 m. dirbo Juozo Tumo-Vaižganto „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Vilniaus aide“, redagavo „Vyrų žygius“. 1920–1923 m. mokytojavo lietuviškoje mergaičių gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1922 m. – „Kultūros“ bendrovės steigėjas, 1924 m. išrinktas Lietuvių mokslo draugijos valdybos nariu, 1925 m. – Vilniaus lietuvių klubo valdybos nariu, 1926 m. organizavo lietuvių ūkininkų suvažiavimą Vilniuje. 1927–1929 m. bendradarbiavo leidinyje „Vilniaus šviesa“. 1933 m. lenkų ištremtas iš Vilniaus, gyveno Kaune. 1945–1947 m. – Pedagoginės literatūros leidyklos redaktorius. [1]
Vadovėlio „Sakalėlis“, kuriuo 1917–1944 m. naudojosi pradžios mokyklų moksleiviai, autorius. Išvertė gamtos ir istorijos vadovėlių, parašė vaizdelių, pjesių.
Žmona Jono Biliūno našlė, dukra – Meilė Lukšienė.
Bibliografija
- Sakalėlis, 1918–1942 m., 8 d.
- Veidrodėlis, piešimo mokymo pagrindai, 1921 m.
- Pedagogikos istorija, 1930 m.
- Lietuvos istorijėlė, 1931 m.
Šaltiniai
