Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
1810 m. – Varšuvos kunigaikštystės senatorius ir vaivada. 1815 m. vadovavo hercogystės deputacijai Paryžiuje derybose su imperatoriumi Aleksandru I, kuris nuo to laiko buvo jam palankus. Vėliau tapo Lenkijos Kongreso karalystės senatoriumi.
1821 m. – Lenkijos kongreso karalystės bendrosios tarybos Vyriausybės komisijos, religijos ir visuomenės švietimo narys. Nuo 1822 m. sausio iki 1831 m. liepos užėmė Lenkijos kongreso karalystės senato prezidento postą.
1826 m. Lenkijos kongreso karalystėje, Tyrimo komisijos buvo paskirtas ištirti slaptų revoliucinių draugijų („Lenkijos patriotinės draugijos“) veiklą.
Būdamas sukilimo Lenkijoje priešininku, 1830 m. išvyko gyventi į Rusiją, Sankt Peterburgą.
Nuo 1831 iki 1850 m. – Rusijos imperijos Valstybės Tarybos narys, tikrasis slaptasis patarėjas. Nuo 1832 m. vasario – buvo ypatingame departamente, įsteigtame Lenkijos Kongreso karalystės Valstybės Taryboje.
Netrukus išvyko į užsienį, gyveno Vienoje, 1836 m. laikinai grįžo į Varšuvą, kurioje jis patyrė insultą. Gydėsi įvairiuose Europos kurortuose. Nepaisant į daugkartinius atostogų ir priminimų atidėjimus, Zamoiskis taip ir negrįžo į tarnybą, remdamasis sužlugdyta sveikata. 1850 m. balandį dėl ligos jis atsistatydino.
1854 m. mirė Vienoje.
Stanislavas Kostka Zamoiskis buvo 11-asis Zamoiskių ordinatas.
