Vietovė apgyvendinta žalvario amžiuje. 1916 m. pro kaimą vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm vėžės pločio geležinkelįGubernija–Pasvalys. Geležinkelio stoties statybos darbų metu rastas III a. – XI a. kapinynas, kuriame rasta įkapių, papuošalų. Kasant žvyrą kapinynas suardytas.
Stačiūnai minimi nuo XVII a. 2-osios pusės, 1668 m. dvarininkas Stačiunevičius pastatė pirmąją katalikų bažnyčią. Nuo jo pavardės kaimas pradėtas vadinti Stačiūnais. 1811 m. pastatyta medinė Stačiūnų šv. Lauryno bažnyčia. 1841 m. parapijai priklausė 1 valakas žemės. Iki 1911 m. Stačiūnų parapija buvo Lygumų parapijos filija. tačiau jau 1936 m. parapija apjungė 3000 tikinčiųjų. Aplink bažnyčią buvo įveistas didelis ir gražus sodas. Stačiūnų kapinėse pastatyta medinė koplyčia.[2]
1922–1972 m. pro Stačiūnų geležinkelio stotį važinėjo krovininiai ir keleiviniai traukiniai į Biržus.[3]1923 m. bažnytkaimyje ir kaime buvo 58 sodybos ir 331 gyventojas. Buvo pašto skyrius, pradžios mokykla, vaistinė, policijos nuovada, rajono agronomas, kelios parduotuvės. Sovietinės okupacijos metais buvo Gegužės 1-osios kolūkio centrinė gyvenvietė.
