„Sputnik“ kosminė programa – Tarybų Sąjungosnepilotuojamų kosminių skrydžių programa, pradėta XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Rusiškas žodis спутник lietuvių kalba reiškia 'pakeleivis, palydovas'.
„Sputnik 1“ – pirmasis dirbtinis žemės palydovas, paleistas 1957 m. spalio 4 d., šiek tiek didesnis už krepšinio kamuolį, svėręs šiek tiek mažiau nei 84 kg, per 98 minutes apskriejo žemę elipsės formos orbita.
1957 m. lapkričio 3 d. paleistas „Sputnik 2“ su pirmuoju gyvu padaru – šunimi Laika. Misijos organizatoriai nesugebėjo saugiai grąžinti kosminio aparato į žemę, o Laika tapo pirmąja auka kosmose.
1958 m. vasario 3 d. bandymas paleisti „Sputnik 3“ nepavyko, tačiau antrasis – gegužės 15 d. buvo sėkmingas. „Sputnik 3“ buvo sumontuota nemažai instrumentų Žemės geofiziniams tyrimams, tačiau sugedus magnetinės juostos įrašymo įrenginiui buvo neįmanoma įrašyti Van Aleno radiacijos žiedų matavimo rezultatų.
„Sputnik 5“, paleistas 1960 m. rugpjūčio 19 d., turėjo keleivių – šunis Belką ir Strelką, 40 pelių, 2 žiurkes ir keletą augalų rūšių. Sekančią dieną kosminis aparatas nusileido Žemėje, visi gyvūnai grįžo saugiai.
Visi „Sputnik“ serijos aparatai į orbitą buvo išvedami naudojant R-7 paleidimo įrenginį, sukurtą nešti branduolines kovines galvutes.
Netikėtas sėkmingas „Sputnik 1“ paleidimas, beveik sutapęs su dviem nesėkmingais amerikiečių „Vanguard“ projekto kosminių aparatų paleidimais, šokiravo Jungtines Amerikos valstijas, tačiau šios greit atsakė sėkmingomis misijomis, įskaitant „Explorer I“, SCORE ir DARPA projektus. „Sputnik 1“ sėkmė taip pat paspartino NASA įkūrimą ir valstybinių JAV lėšų padidinimą moksliniams tyrimams ir švietimui („Sputnik“ krizė).
Sputnik 4–25
Amerikiečių stebėtojai tarybinius „Veneros“, „Vostok“, „Kosmos“ ir kitų klasių kosminius aparatus vadino „Sputnik’ais“, nors TSRS iš tikrųjų jų nebevadino „Sputnik“. Pavyzdžiui, „Sputnik 7“ iš tiesų TSRS buvo vadinamas „Venera 1“.
