Džovanis Antonijas Bacis gimė apie 1447 m. Verčelyje, Pjemonte, buvo batsiuvio sūnumi. Pirmuosius mokslus išėjo pas vietos dailininką Giovanni Martino Spanzotti. Apie 1498 m. greičiausiai pabuvojo Milane. Apie 1501 m. Džovanis persikėlė į Sieną, kur gavo daug užsakymų, nes Sienos dailės mokykla tuo metu buvo sunykusi. Apie 1503–04 m. datuojamas pirmas išlikęs reikšmingas užsakymas − freskos Šv. Onos vienuolyne Kamprene prie Sienos. Maždaug 1506−1508 m. laikotarpyje Džovanis atliko freskas Monte Oliveto Maggiore vienuolyne Toskanos regione, kurias buvo pradėjęs Luka Sinjorelis, tačiau nepabaigęs. Dž. Vazaris aprašė anekdotinę situaciją, kai dailininkas pavaizdavo Šv. Benediktą, išvarantį nuogas kurtizanes iš vienuolyno. Vienuolius papiktino vaizdavimas ir nuogas moteris teko „aprengti“.
1508 m. Džovanis buvo pakviestas į Romą turtingo Sienos bankininko ir mecenato Agostino Kjidžio. Romoje dailininkas gavo kapitalinį užsakymą iš popiežiaus Julijaus II. Jis turėjo atlikti freskas Pontifikų rūmų kambaryje Stanza della Segnatura. Tačiau, čia atvykus dirbti Rafaeliui, Džovanis buvo nušalintas nuo darbų. Iš jo kurtų freskų yra išlikusių fragmentų kambario lubose. Rafaelis, daugelio manymu, įtraukė Džovanio portretą freskoje „Atėnų mokykla“ šalia savęs paties. Sodoma grįžo į Sieną, bet iškart po to jį vėl atgal pasikvietė Agostinas Kjidžis darbams jo privacioje užmiesčio Farnezinos viloje.
Sodomos freskos San Domenico bažnyčioje Šv. Jekaterinos Sienietės gyvenimo tema (apie 1526 m., Siena)
Maždaug tuo metu Džovanis prisiėmė Sodomos pravardę. Pravardės kilmė neaiški. Dž. Vazaris labai nepalankiai aprašo dailininką. Anot Dž. Vazario, Sodoma buvo keistuolis, laikė savo namuose žvėrinčių ir duoda suprasti, kad jis buvo sodomitas. Kita vertus, dailininko pravardė galėjo būti Romoje adaptuota pjemontiška jo pravardė Sodona. Anot Dž. Vazario, dailininkas nebendravo su „kultūringais“ žmonėmis, o jo pravardė šokiruodavo tradiciškai nusiteikusius užsakovus ir publiką. 1510 m. Sodoma vedė Beatričę di Luką Gali, pasiturinčios šeimos dukterį. Po metų gimė sūnus, kuris greitu laiku mirė. Dar dailininkas susilaukė dukters Faustinos. Dailininko ekscentriškumas, greičiausiai, imponavo turtingajam bankininkui Agostinui Kjidžiui. Sodoma patyrė ženklią Rafaelio įtaką. Jo freskos Farnezinos viloje laikomos lygiavertėmis Rafaelio dirbtuvių darbams. Tikriausiai geriausia freska vertinama „Aleksandro ir Roksanos vestuvės“. Apie 1510 m. Sodoma dar dirbo Via del Casato rūmuose, kurių savininkas buvo Agostinas Kjidžis.
1518 m. Sodoma grįžo į Sieną, tolimesni gyvenimo faktai menkai žinomi. Yra faktų, kad Sodoma ieškojo darbų aplinkinių kunigaikštysčių dvaruose, pabuvojo Florencijoje, greičiausiai ieškojo užsakymų Lombardijoje. Apie 1526 m. Sodoma Sienoje atliko darbus San Domenico (Šv. Dominyko) bažnyčios Šv. Jekaterinos Sienietės gyvenimo tema. Šios freskos tapo paskutiniu Sodomos kapitaliniu užsakymu. Sienoje Sodomos darbų dar yra San Agostino, San Bernardino bažnyčiose. Vėliau dailininkas dirbo Pjombine, Lukoje, Pizoje (vietos katedroje). Daugelis vėlesniųjų darbų neišliko. Anot Dž. Vazario, dailininkas mirė skurde, piktas ir nepatenkintas viskuo. Sodoma mirė 1549 m. vasario 14 d. Sienoje, vienoje viešų ligoninių. Palaidojimo vieta nežinoma. Didelė Sodomos darbų kolekcija yra sukaupta Nacionalinėje Sienos pinakotekoje.
Darbų galerija
„Šv. Benediktas moko valstiečius“ (1506-08, Monte Oliveto Maggiore, Toskana)
„Šv. Benediktas išpranašauja Montekazino žlugimą“ (1506-08, Monte Oliveto Maggiore, Toskana)
