Auga pamiškėse, miškuose, kirtimuose, pakelėse, kopose, smėlynuose ir smėlėtose upių pakrantėse. Mėgsta
nederlingus sausus dirvožemius.
Labai stelbia miško kultūras.
Biologija
Tai daugiametis, retakeris, 80-150 cm aukščio žolinis augalas, stambesnis už miškinį lendrūną (C. arundinacea). Turi ilgus, šliaužiančius šakniastiebius. Stiebas status, tvirtas, prie šluotelės šiurkštus. Lapų viršutinė pusė šiurkšti. Lapalakščiai iki 70 cm ilgio, iki 2 cm pločio, mėlynos, pilkšvai žalios spalvos, smailiomis viršūnėmis. Liežuvėlis 4-12 mm ilgio, tvirtas.
Šluotelė stati, 15-30 cm ilgio, tanki, rudos spalvos, jos šakelės iki 10 cm ilgio. Varputės vienažiedės, 5-7 mm ilgio, susitelkusios kuokštais, dažniausiai violetinės. Kuokeliai trys. Žiedus apdulkina vėjas.
Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – beveik ovalus, gelsvai rusvas arba gelsvai žalsvas, nelygiu paviršiumi grūdas su liekančiais žiedažvyniais. Vaisiai subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Augalas dauginasi vegetatyviškai šakniastiebiais ir sėklomis.
Naudojimas
Smiltyninis lendrūnas auginamas kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, gėlynuose. Naudingas ten, kur reikia sutvirtinti birų smėlį.
