Manoma, kad Simonė Martinis gimė Sienoje1280–1285 m. laikotarpyje. Apie jo jaunystės metus nežinoma nieko. Tik 1316 m. freska „Maesta“ Palazzo Pubblico rūmuose (to meto Sienos miesto vyriausybės rūmai) yra datuota ir jo paties pasirašyta. Manoma, kad tuo metu Simonė jau buvo žinomas dailininkas, kitaip nebūtų gavęs prestižinio užsakymo. Manoma, kad Simonė buvo Dučo mokinys. Dž. Vazaris po 200 metų parašytoje biografijoje tikina, kad Simonė buvo Džoto mokiniu, kurį lydėjo į Romą darbams Šv. Petro bazilikoje. Taip pat, Simonės kūryboje jaučiama prancūzų gotikinių darbų įtaka. Simonės Martinio ankstyvieji darbai yra ženkliai itakoti Dučo. Pavyzdžiui, „Maesta“ panaši į Dučo „Maestą“, buvusią tuo metu Sienos katedroje. Tačiau savo kūriniui, kurį taisė 1321 m., Simonė Martinis suteikė aiškiai gotikinės stilistikos bruožus, skirtingai nuo Dučo, kurio kūrinys pranašauja renesansą.
1317 m. Neapolyje Simonė Martinis sukūrė altorinę tapybą (pavadinimu „Šv. Liudvikas Tulūzietis karūnuoja brolį Robertą Anžuietį“) ir 1319 m. Pizoje nutapė poliptiką Santa Caterina bažnyčioje. 1320 m. jis dirbo Šv. Martyno iš Turo koplyčioje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikojeAsyžiuje. Po to, neaišku kada, nutapė bene pirmą pasaulietinės temos kūrinį Sienos istorijoje − freską, vaizduojančią respublikosgenerolą Guido Riccio da Fogliano. 1333 m. Simonė Martinis baigė ir pasirašė ant garsiausio savo darbo „Apreiškimas“ Sienos katedroje (šiuo metu Uficių galerijoje), kurį atliko kartu su brolėnu Lippo Memmi.
1339 m. dailininkas apsigyveno Avinjone prie popiežiaus aplinkos. Avinjone jis nutapė Petrarkai jo mylimosios Lauros portretą (darbas minimas dviejuose Petrarkos sonetuose, tačiau yra neišlikęs). Simonė Martinis mirė 1344 m. Avinjone. Jo darbų įtaka yra jaučiama vėlesnių prancūzų gotikinio stiliaus dailininkų kūryboje.
