Simfonija Nr. 45
Jozefas Haidnas apie 1770–uosius |
Kiti pavadinimai | „Atsisveikinimo“ simfonija |
---|
Laikotarpis | klasicizmas |
---|
Data | 1772 m. |
---|
Ilgis | ~25 minutės |
---|
Dalys | keturios |
---|
Atlieka | orkestras |
Simfonija Nr. 45 fis–moll, dar žinoma kaip „Atsisveikinimo“ simfonija (vok. Abschieds-Symphonie) – 1772 m. austrų kompozitoriaus Jozefo Haidno parašyta simfonija. Vidutinis simfonijos orkestro atlikimo laikas – 25 minutės.
Istorija
Ši simfonija buvo sukurta kaip užuomina Haidno patronui kunigaikščiui Estezhaziui, jog jau atėjo metas visiems atsisveikinti ir grįžti iš vasaros rezidencijos Eizenštate į rūmus Vienoje bei leisti muzikantams susitikti su savo šeimomis. Užuomina slypi simfonijos Finale (4-a dalis), kai po veržlaus Presto pereinama į Adagio. Instrumentų grupės viena po kitos baigia savo partijas, pakyla, nusilenkia ir išeina. Simfonijos pabaigoje lieka tik du smuikai, jie irgi palieka sceną. Sekančią dieną Estezhazis leido visiems grįžti į Vieną.[1]
Charakteristika
Simfonija parašyta fis–moll tonacijoje. Pagal Džeimsą Vebsterį, šis pasirinkimas buvo gana netikėtas: „Atsisveikinimo“ simfonija yra vienintelė XVIII a. simfonija, parašyta šioje tonacijoje.[2] Simfonija yra parašyta dviems obojams, fagotui, dviems ragams ir styginiams (smuikams, violončelėms, altams ir kontrabosams).
Dalys (kartais atskirai išskiriama 5-oji dalis (Adagio):
- Allegro assai, 3/4
- Adagio, 3/8
- Menuet: Allegretto, 3/4
- Finale: Presto, 2/2 - Adagio, 3/8
Šaltiniai
- ↑ Ethan Mordden, A Guide to Orchestral Music: The Handbook for Non-Musicians. New York: Oxford University Press (1980): 81–82.
- ↑ Webster (1991:3)