Siauralapis švylys (Eriophorum angustifolium) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos švylių (Eriophorum) genties augalas.
Daugiametis, 15-75 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, su palaipomis. Stiebas vienas, rečiau 2-3, statūs, apvalūs, tik viršutinė dalis neryškiai tribriaunė, vagoti, žali, rudenį viršutinė dalis ruda ar rausva. Lapai linijiški, siauri (2-4 mm pločio), šiurkščiais kraštais, viršutiniai trumpi, apatiniai iki 0,5 m ilgio. Stiebo viršūnėje išauga iš 3-7 nulinkusių varpučių žiedynas, kurio pamatinė dalis apgaubta keliais pilkai rudomis makštimis viršūniniais lapais. Žiedyno šakelės lygios, švelnios. Varputės gausiažiedės. Žiedai dvilyčiai. Kuokeliai 3, purkos 3. Apyžiedis iš daugelio baltų plonų šerelių, kurie, vaisiams bręstant, pailgėja iki 4 cm, taip pasidengia baltu pūku. Vaisius – rudas riešutėlis su ilgų šerelių kuokštu, kuris sudaro skristuką. Tokį vaisių vėjas toli nuneša.
Žydi gegužės – birželio mėn. Labai dažnas visoje Lietuvoje. Auga pelkėtose, šaltiniuotose pievose, pelkių ir ežerų pakrantėse, durpynuose, sudaro nemažus sąžalynus. Švylio pūkus galima panaudoti kaip medvilnės pakaitalą ir termoizoliacinę medžiagą, be to, kaip celiuliozės šaltinį įvairioms įkamšoms. Verpti netinka. Iš šakniastiebių susidaro durpės.
Literatūra
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 104 psl.
