Šiaurinėje nomo dalyje yra Slaviankos (kitaip Orvilo), rytuose – Menoikio, pietryčiuose – Pangajono (gr. Παγγαῖον), pietvakariuose – Kerdylio, vakaruose – Vertiskos kalnai, taip pat vakaruose dalis Krousi, o šiaurės rytuose – dalis Kerkini kalnų.
Pietinėje dalyje yra Strimono upės delta ir Kerkinio tvenkinys.
Nomo plotas sudaro 3% visos Graikijos ploto. 41% nomo ploto yra dirbamos žemės, kurių dauguma yra Strimono upe, tekančia iš Bulgarijos ir įtekančios į Strimono įlanką. Antra pagal dydį upė yra Angitis, tekantis rytinėje nomo dalyje.
XX a. Serės nomo teritorija kaip ir likusi Makedonija buvo ginčytina teritorija, dėl kurios konfliktavo Graikija, Bulgarija, Serbija ir Osmanų imperija. Pasibaigus Pirmajam Balkanų karui šią teritoriją iš osmanų atėmė Bulgarija. Antrojo Balkanų karo rezultatas buvo šios teritorijos perdavimas Graikijai. Didžiojo skilimo metu teritoriją užėmė Bulgarija, bet po Pirmojo pasaulinio karo ji vėl atiteko Graikijai.
Antrojo pasaulinio karo metais Bulgarija okupavo nomo teritoriją ir pradėjo bulgarizaciją. 1944 m. teritoriją vėl atsiėmė Graikija.
