Serbų−vengrų Baranjos−Bajos respublika (serb. Srpsko-mađarska republika Baranja-Baja, veng. Baranya-bajai Szerb-Magyar Köztársaság) − buvusi valstybė įkurta 1921 m. rugpjūčio 14 d. okupuotoje Vengrijos teritorijoje po I Pasaulinio karo.
Valstybės pavadinimas kilo nuo istorinės Vengrijos srities Baranja.
Gyventojų daugumą respublikoje sudarė vengrai.
Istorija
1918 m. spalio mėnesį po Austrijos-Vengrijos pralaimėjimo kare, Baranjos teritoriją ėmė kontroliuoti serbų armija ir administracija iš Novi Sado. 1919 m. į Pėčą, gelbėdamiesi nuo „baltojo teroro“, emigravo daugelis komunistų disidentų iš Budapešto. Remiantis Paryžiaus taikos konferencija, Baranja turėjo priklausyti Vengrijai. Tačiau, šis sprendimas sukėlė masinius streikus ir neramumus nukreiptus prieš šį prisijungimą.
1921 m. rugpjūčio 14 d. Didžiajame liaudies susirinkime dailininkas Petaras Dobrovičius (Petar Dobrović) pasiūlė įkurti nepriklausomą respubliką į kurią įeitų Baranjos sritis ir dar kelios šalia esančios teritorijos. Pasiūlymas buvo priimtas ir Petaras Dobrovičius tapo naujos respublikos prezidentu. Tačiau naujajai valdžiai taip ir nepavyko pasiekti tarptautinio pripažinimo. Palikus teritoriją serbų armijai ir atėjus vengrų armijai, 1921 m. rugpjūčio 25 d. nepriklausoma respublika nustojo gyvuoti.
Nuorodos
