Sencha arbatą imta gaminti Japonijoje nuo 1738 m. – lygiai tokią pat, kokia ji gaminama iki šiol.
Žalioji arbata skiriasi nuo juodosios tuo, kad ji visiškai nepatiria fermentacijos (oksidacijos). Japonijoje gaminama žalioji arbata skiriasi nuo kitose šalyse (pati svarbiausia iš jų − Kinija) gaminamų žaliųjų arbatų. Skirtumus nulemia ne tik skirtingos klimatinės sąlygos, bet ir arbatžolių gamybos ypatumai. Japonijos arbatmedžių plantacijos skiriasi nuo Indijos, Kinijos ar Šri Lankos plantacijų. Japonijoje arbatmedžiai auga tvarkingomis nugenėtomis neaukštomis eilėmis. Tik ką nuskinti švieži arbatmedžio lapeliai kuo skubiau pristatomi į nedidelius pirminio apdirbimo fabrikėlius. Čia jie pirmiausia palaikomi karštuose garuose (Sencha − 36−60 s, Fukamushi Sencha 1−2 min.), taip sustabdoma galima lapelių fermentacija (oksidacija).
Arbatai Sencha renkami lapeliai be kotelių. Iš 1 kg šviežių arbatmedžio lapelių pagaminama 100−160 g Sencha arbatžolių. Arbatžolės stipriai susuktos, panašios į mažas adatas, ryškiai žalios spalvos. Tai kvapni, lengva, gaivi auksinės spalvos arbata. Jos kokybė ir kaina gali būti labai įvairi (nuo 100 JAV dolerių už kilogramą iki 11 000 JAV dolerių).
Pirmo skynimo, itin aukštos kokybės Sencha vaišinami garbūs svečiai, o geros kokybės šios arbatos galima rasti visuose namuose ir biuruose, ji − kasdienis daugelio japonų gėrimas. Šiuo metu Japonijoje populiarėja arbata Fukamushi Sencha, kurią galima pavadinti modernia Sencha atmaina. Švieži lapeliai ilgiau pagarinami, o pačios arbatžolės smulkesnės nei klasikinės Sencha. Paruošta ši arbata ryškesnės nei žalios spalvos Sencha, jos aromatas kiek silpnesnis, o skonis aitresnis. Fukamushi Sencha taip pat naudojama gaminant žaliosios arbatos mišinius.
