Santa Muertė (isp.Santa Muerte 'Šventoji Mirtis'), oficialiai Švč. Mirties Dievo Motina (Nuestra Señora de la Santa Muerte) – Meksikos liaudies katalikybės šventoji, mirties įsikūnijimas. Vaizduojama moteriška griaučių pavidalo figūra, apsivilkusi ilgą apsiaustą, rankoje laikanti dalgį.
Tikima, kad Santa Muertė gydo nuo ligų, sergsti nuo smurtingos mirties, padeda sėkmingai pateikti į anapusybę. Santa Muertės kultas daugiausia paplitęs tarp miestų dirbančiųjų bei užribio socialinių grupių (nusikaltėlių, prostitučių ir kt.). Katalikų bažnyčia Santa Muertės kultą yra pasmerkusi.[1]
Santa Muertės garbinimas gyvuoja tiek kaip atskiras religinis judėjimas (sparčiai plintantis ne tik Meksikoje, bet ir Centrinėje Amerikoje, JAV),[2] tiek liaudies katalikybės ribose. Prie Santa Muertės altorių tikintieji aukoja cigaretes, tabaką, gėles, smilkalus, vandenį, alkoholinius gėrimus, monetas, saldainius, žvakes.[3] Ypač svarbi aukojimo dalis yra tabakas – jo dūmais pasišventina tiek pats tikintysis, tiek dievybės skulptūra.[4] Santa Muertės statula būna aprengta įvairiais, paprastai spalvingais rūbais, kaip nuotaka, kaip vienuolė.
Santa Muertė žinoma daugeliu vardų ir eufemizmų – Šventoji Naktis, Švenčiausioji Mirtis, Šešėlių Motina, Lieknutė, Kaulingoji, Galingoji Ponia, Baltoji Motina, Baltoji Mergaitė ir kt.
Manoma, kad Santa Muertės kultas išsivystė iš senosios actekų religijos dirvos – žinoma, kad iki pat XVIII a. vietomis Meksikoje tebegarbinta actekų mirties deivė Miktekasihuatlė, kuri dar vadinta Šventąja Mirtimi.[5] Be to, Meksikoje nuo seno spalvingai švenčiama Visų Mirusiųjų diena, kurią nuo XX a. pr. ėmė simbolizuoti Chosė Gvadalupės Posados sukurta La Katrinos figūra (irgi vaizduojama kaip griaučiai).
Santa Muertės kultas pradėjo plisti XX a. 5-ajame dešimtmetyje Meksiko kvartale Tepite (ten yra pagrindinė šios dievybės šventykla).[6]