San Rafaelis (isp. San Rafael) – miestas vakarų Argentinoje, centrinėje Mendosos provincijos dalyje, upių oazėje, prie Río Diamante upės. Departamento centras. 109,2 tūkst. gyventojų (2007).
Istorija
San Rafaelio apylinkėse randama net XV tūkst. pr. m. e. archeologinių radinių. Miesto apylinkės buvo Tihuanako ir Inkų kultūros (1450–1550 m.) įtakos zonoje. Buvo išvystyta irigacijos sistema, žemės ūkis. Regione gyveno daugiausia huarpių gentys. 1550 m. prasidėjo ispanų kolonizacija. 1805 m. balandžio 2 d. įkurtas karinis fortas, davęs pradžią miestui. San Rafaelis – svarbus vynuogininkystės ir vyndarystės centras visoje šalyje.
Lankytini objektai ir pramogos
- gamtos istorijos ir antropologijos muziejus,
- San Rafaelio katedra,
- bankas, savivaldybės pastatas ir daug kitų kolonijinės architektūros pastatų,
- Ipolito Irigojeno parkas,
- 37 km nuo miesto, Atuelio upės slėnyje esantis kanjonas (Cañón del Atuel),
- vandens pramogos, žūklė, kopimas į kalnus, plaukiojimas kalnų upėmis, jodinėjimas ir t. t.
Nuorodos
