San Rafael de Velaskas (isp. San Rafael de Velasco) arba San Rafaelis (San Rafael) – miestas rytų Bolivijoje, Chosė Migelio de Velasko provincijoje Santa Kruso departamente, San Rafaelio savivaldybės sostinė. Mieste yra išlikęs jėzuitų misijos ansamblis. Kartu su Santa Ana de Velasku, San Migel de Velasku, San Chavjeru, Konsepsjonu ir San Chosė de Čikitosu miestas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Čikitanijos jėzuitų misijos.[2]
Istorija
1696 m. jėzuitų vienuoliai Juan Bautista Zea ir Francisco Hervás įkūrė San Rafaelio misiją,[3] kuri buvo antroji jėzuitų misija Bolivijoje. Misija buvo įkurta ant Guabiso (isp. Guabis) upės, Paragvajaus intako, kranto, nes pastarąja upe galima susiekti su kitomis Paragvajaus misijoms.[4][5] Iš pradžių San Rafaelis turėjo 1371 gyventojų, kurių skaičius per keletą metų skaičius ženkliai išaugo. 1701 m. misija buvo perkelta į kitą vietą. 1719 m. gegužės 4 d. kilęs gaisras misiją sunaikino. 1721 m. ji buvo padalinta ir įkurta San Migelio misija. Bažnyčią pastatė šveicarų jėzuitas, muzikantas ir architektas Martin Schmid 1749–1753 m.[6]
1972 m. architektas Hans Roth restauravo San Rafaelio bažnyčią, finansavus Austrijos katalikams ir Šveicarijos vyriausybei.[5] 1990 m. miestas kartu su 5 kitomis misijomis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Padėtis
San Rafael de Velaskas nutolęs 544 km į šiaurės rytus nuo departamento sostinės Santa Kruso ir 72 km į pietryčius nuo provincijos sostinės San Ignasijo de Velasko.
Architektūros paminklai ir paveldas[5]
- San Rafaelio bažnyčia
- San Rafaelio lagūna
- Misionierių aikštė
- Namai Cuartel de los Indígenas
- Santa Barbaros rančia
Čikitanijos jėzuitų misijos
- Miesto globėjo Šv. Rafaelio (Rapolo) diena – spalio 24 d.
Šventė trunka 3 dienas, kurių metu vyksta religinės apeigos, mišios, taip pat ir įvairios mugės: amatų, maisto. Vyksta tradiciniai šokiai, eitynės, groja vietinės (indėnų) muzikos grupės.
Šaltiniai
Nuorodos
