Romos tema

Henris Kidsonas

Cassell's Illustrated Family Paper 1858

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais.

Mėginimas

1. Vh8? Grėsmė 2. V:b8#,

bet 1... Rf6+!

Sprendinys

1. Vh2+! Rf4 2. Vh8 Grėsmė 3. V:b8#

2... Re5+ 3. Bc3#; 2... Bg1+ 3. Bc1#;

2... e5 3. Bc6#.

1... Žf4 2. Vb2 ~ 3.Bc6#[1]

Romos tema – tai viena iš pagrindinių loginės šachmatų mokyklos temų, susijusių su šachmatų figūrų atitraukimu ir įtraukimu. Teminiame klaidinančiajame pėdsake baltųjų grasinimą atremia juodųjų figūra. Todėl pradžioje baltieji įgyvendina paruošiamąjį planą ir atitraukia neparankią juodųjų figūrą į paralelę liniją. Tai sumažina figūros galimybes gintis, kas silpnina juodųjų poziciją.

Galimos kelios juodųjų figūros susilpninimo pasekmės: besiginančioji juodųjų figūra kertama, užstojama, ji blokuoja šalia juodųjų karaliaus ar kitos figūros laukelį, baltieji laimi tempą (cugcvangas) ir kt.

Romos tema davė pradžią loginės mokyklos uždavinių: Drezdeno, Hamburgo ir kitoms šachmatų kompozicijos temoms.

Istorija

Pavadinimą tema gavo po J. Kotco ir K. Kokelkorno 1905 m. pasirodžiusio uždavinio, kurį autoriai paskyrė Romoje gyvenusio jų draugo šachmatų kompozitoriaus A. Gulelmečio garbei ir temą pavadino Romos miesto vardu.[2].

Temą 1858 m. atrado anglų šachmatų kompozitorius Henris Kidsonas (Henry Edwin Kidson, 1832–1910)

Romos tema naudojama ir etiuduose. Pirmą kartą tai padarė latvių šachmatininkas ir šachmatų kompozitorius Hermanis Matisonas (Hermanis Matisons, 1894–1932)[3] .

Uždaviniai

Romos temos uždaviniams būdinga, kad juodųjų gynyba, mėginimo žaidime ir po paruošiamojo plano įvykdymo, atliekama ta pačia susilpnintąja figūra.

J. Kotcas, K. Kokelkornas

Deutsches Wochenschach (6566) 1905.10.08

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#4 Tiesioginis matas. Romos tema

Mėginimas

1.Ve2? Grėsmė 2.Rd3 ~ 3.Vc2#,

bet 1...Rg5!

Sprendinys

1.Žd6! Grėsmė 2.Že4#

1...R×d6 2.Ve2 ~ 3.Rd3 ~ 4.Vc2#

2...Rf4 3.e×f4 K×d4 4.Ve5#[4]

Eduardas Bruneris

Schweizerische Schachzeitung 1957

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#3 Tiesioginis matas. Romos tema.

Klaidinantys pėdsakai

1.Ždс6? Grėsmė 2.Bс2#,

bet 1...Bg2!,

1.Žd:f3? Grėsmė 2.Bb3#,

bet 1...Bb8!

Sprendinys

1.Rd8! Grėsmė 2.Žb5+ Ž:b5 3.Rа5#

1...B:d8 2.Ždс6! Bd2 3.Bb3#

1...Bg4 2.Žd:f3 Bb4 3.Bс2#[5]

Karlas Fabelis

Hamburgischer Correspondent 1933

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#3 Tiesioginis matas. Romos tema

Klaidinantis pėdsakas

1.Rd7? ~ 2.Bf5#

1...Re4 2.d4#, bet 1...Rh3!

Sprendinys

1.b7! Grėsmė 2.b8V#, arba 2.b8R#

1...R×b7 2.Rd7 ~ 3.Bf5#

2...Re4 3.d4#[6]

Oto Dyleris

Basler Nachrichten 1933

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. Romos tema

Mėginimas

1.e3? Grėsmė 2.Vd4#,

bet 1...Rf6!

Sprendinys

1.Bg3! Grėsmė 2.Bd3+ Ke5 3.Vd4#

1...R×g3 2.e3 ~ 3.Vd4#

2...Re5 3.e4#

1...Ke5 2.Bf3 ~ 3.Bf5#[7]

A. Haisteris

Die Schwalbe, 69. Thematurnier 1943

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#3 Tiesioginis matas Romos tema

Klaidinantis pėdsakas

1.R×e7? Grėsmė 2.Rd6#

1...a1V (R) 2.Rd6+ Ve5 3.R×e5#,

bet 1...Bg6!

Sprendinys

1.Rb4! Grėsmė 2.Rd2#

1...Bd8 2.R×e7 Grėsmė 3.Rg5#

2...Bd5 3.Be4#; 2...Bg8 3.Rd6#;

2...Re4 3.B×e4#.[8]

Šaltiniai

  1. ↑ „Kidson, Henry Edwin'“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
  2. ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 116, 335. – ISBN 5-85270-005-3
  3. ↑ Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 138.
  4. ↑ „Kohtz, Johannes Kockelkorn, Carl“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 23 d..
  5. ↑ „Brunner, Eduard“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..
  6. ↑ „Karl Fabel“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
  7. ↑ „Dehler, Otto Georg Edgar“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..
  8. ↑ „Heister, A.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..

Išorinės nuorodos