Romos kareivio apranga – senovės Romos kariuomenėje buvo nurodyta, kas sudaro kareivio aprangą. Kareivių aprangos sudėtis priklausė nuo kariuomenės rūšies, laikotarpio ir provincijos, kurioje jie tarnavo.
Karšto klimato kraštuose aprangoje vyravo lininiai audiniai, šalto klimato – vilnoniai. Šaltame klimate naudojo ir drabužius, kurie kitur buvo nenaudojami, pvz., vilnones kelnes (lot.braccae).
Pagrindiniai drabužiai, įskaitant tuniką ir apsiaustą, būdavo raudoni, dažyti dažine raude (Rubia tinctorum), arba nedažyti.
Romos eilinio legionieriaus (milito) aprangos sąrašas
Sąraše išvardinti pagrindiniai milito aprangos elementai. Kai kurie jų skirti tik šaltiems, kiti – tik karštiems kraštams.
šlauniaraištis – iš vieno audeklo gabalo, lininis ar vilnonis.
kojinės (lot.udones) – udonai buvo reikalingi ilguose legionierių žygiuose. Naudojo tiek paprastas kojines, tiek kojines be kulno ar pirštų.
kelnės (lot.braccae) – vilnonės kelnės buvo populiarios šaltosiose Romos imperijos provincijose. Jas surišdavo virvute, ilgis buvo įvairus – vienos siekdavo kelius, kitos – kulkšnis.
karinė tunika (lot.tunica) – platus, marškinius primenantis apatinis drabužis iš ilgo stačiakampio audeklo (vilnonio ar lininio, priklausomai nuo klimato) gabalo. Pradžioje būdavo berankovė ir balta. Vėliau tunikos įgijo rankoves. Tunikas susijuosdavo taip, kad tunikos ilgis atitiktų vilkinčiojo rangą.
karinis diržas cingulumas (lot.cingulum militare) – ant diržo kabodavo durklas pugijas ir pterugai.
pterugai (odinis diržinis sijonas; lot.pteruges, kitaip dar pteryges) – dekoratyvinis sijonas iš daug odinių juostų, dažnai su metalinėmis kniedėmis.