Romelu Lukaku (g. 1993 m. gegužės 13 d. Antverpene) – kongiečių kilmės futbolininkas, puolėjas. Atstovavo Belgijos nacionalinei rinktinei. 2014 m. sausį laikraštis „The Guardian“ jį pavadino „vienu perspektyviausiu jaunu Europos futbolininku“.[2] Jo tėvas Rožeris Lukaku yra rungtyniavęs Zairo futbolo rinktinėje.[3][4]
Karjera
Belgijos klubai
Sportininko karjerą Lukaku pradėjo mėgėjiškuose Belgijos klubuose, kol 2004 m. jį pastebėjo „Lierse“ klubo skautai. Jaunimo komandoje jaunasis futbolininkas sužaidė 68 rungtynes, per kurias pelnė net 121 įvartį. 2006 m. „Lierse“ iškrito iš „Jupiler lygos“, o jų konkurentai „Anderlecht“ iš jaunimo komandos nupirko 13 futbolininkų, jų tarpe ir Lukaku.
„Anderlecht“ jaunimo komandoje jis praleido 3 sezonus, per kuriuos sužaidė 93 rungtynes ir įmušė 131 įvartį. 2009 m. gegužę, kai Lukaku sukako 16, jis pasirašė sutartį su „Anderlecht“ iki 2012 m. Tą patį mėnesį jis debiutavo pagrindinėje komandos sudėtyje.
2009–10 m. sezone jis tapo pagrindinės sudėties žaidėju. „Anderlecht“ 30-tą kartą tapo šalies čempionu, o Lukaku su 15 įvarčių – rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju.[5] Sekantį sezoną jis įmušė 20 įvarčių visose klubo varžybose, tačiau komandai nepavyko apginti čempionų titulo.
2011 m. vasarą Lukaku už 12 mln. eurų persikėlė į Londono „Čelsio“ klubą. Jis pasirašė 5 metų sutartį, o perėjimo suma, priklausomai nuo jo žaidimo, galėjo išaugti iki 17 mln.
Lukaku debiutavo rungtynėse su „Norwich City F.C.“, tačiau didžiąją dalį sezono praleido rezervinėje komandoje. „Čelsis“ laimėjo UEFA čempionų lygos turnyrą, tačiau futbolininkas jautėsi nusivylęs savo vaidmeniu naujoje komandoje.[6]
Prieš 2012–13 m. sezoną Lukaku buvo išnuomuotas „WBA“ komandai. Įsitvirtinęs pagrindinėje sudėtyje jis vėl pradėjo mušti įvarčius ir per 35 rungtynes jų pelnė 15 (6 vieta Premier lygoje). Pasigirdus gandams, kad jis gali pasirašyti su komanda ilgalaikę sutartį, Lukaku atmetė tokias spekuliacijas, pareikšdamas, kad nori tapti „Chelsea“ legenda“.[7]
Prieš 2013–14 m. sezoną Lukaku sužaidė kelias ikisezonines rungtynes „Čelsio“ sudėtyje. Atrodė, kad futbolininkas mėgins įsitvirtinti komandoje, tačiau prieš pat pasibaigiant perėjimų laikotarpiui nuomos pagrindais persikėlė į „Everton“ klubą. Jau debiutinėse rungtynėse prieš „West Ham United FC“ jis pelnė pergalingą komandos įvartį (2–1), o pirmosiose namų rungtynėse prieš „Newcastle United FC“ pasižymėjo 2 kartus ir atliko rezultatyvų perdavimą. Įspūdingas debiutas tęsėsi toliau: Lukaku įmušė „Manchester City FC“ (1–3), vieną įvartį „Aston Villa FC“ (2–0) ir 2 įvarčius Mersisaido derbyje (3–3).
Sausio mėnesį Lukaku kiek pristabdė patirta trauma, tačiau pasveikęs jis vėl mušė įvarčius ir padėjo „Evertonui“ surinkti rekordinius komandai 72 taškus (5 vieta).
2014 m. liepos 30 d. „Evertonas“ pranešė sumokėjęs „Čelsiui“ rekordinius komandai 28 mln. svarų sterlingų už puolėją. Šio klubo treneris Jose Mourinho žiniasklaidai pareiškė, kad puolėjui trūko motyvacijos įrodyti savo vertę komandoje,[8] tuo tarpu pats futbolininkas apie buvusį klubą atsiliepė tik gerai.
Kaip pilnateisis „Evertono“ narys, Lukaku pirmą savo įvartį 2014–15 m. sezone pelnė rungtynėse su savo buvusiu WBA klubu (2–0). Po įvarčio puolėjas nusprendė nesidžiaugti pasiekimu, tuo sulaukdamas aplodismentų iš WBA sirgalių.
2017 m. liepos 10 d. žaidėjas prisijungė prie „Manchester United“ klubo, pasirašęs 5 metų trukmės sutartį.[9] Mančesteryje puolėjas praleido du sezonus, sužaidė 66 rungtynes ir pelnė 28 įvarčius.
2019 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė 5 metų trukmės sutartį su Italijos Serie A klubu „Inter Milan“.[10]
2024 m. rugpjūčio 29 d. persikėlė į Napoli (Italija). Sandėrio vertė siekė €30 million.[11][12] 2024 m. rugpjūčio 31 d. debiutavo rungtynėse prieš „Parmos“ klubą ir prisidėjo prie pergalės rezultatu 2–1. Varžovai pirmavo (1-0), o Lukaku išlygino rezultatą, o vėliau Neapolio klubas šventė pergalę po André-Frank Zambo Anguissa įvarčio.[13][14]
Rinktinė
2010 m. vasarį debiutavo Belgijos nacionalinėje rinktinėje rungtynėse prieš Kroatijos vyrų futbolo rinktinė.[reikalingas šaltinis]
Tų pačių metų lapkritį jis pelnė pirmuosius 2 įvarčius draugiškose rungtynėse su Rusijos vyrų futbolo rinktinė. Su Belgijos rinktine jis dalyvavo 2014 m. pasaulio futbolo čempionate ir 2018 m. pasaulio futbolo čempionate, bei laimėjo bronzos medalį.
Dalyvavimas čempionatuose
Laimėjimai
- Anderlecht
- Inter Milan
Belgija
- Asmeniniai
- IFFHS geriausias metų įvarčių mušėjas: 2021 m.
- Serie A MVP: 2020–21 m.
Išnašos
Nuorodos
.jpg)
