Romas Dalinkevičius (1950 m. balandžio 9 d. Kaunas – 2001 m. lapkričio 3 d. Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos tapytojas monumentalistas.

1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Sofija Veiverytė, Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.

Nuo 1981 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1989–1993 m. ir 1995–2001 m. Monumentaliosios dailės katedros vedėjas, nuo 1988 m. docentas.

Nutapė temperos kompozicijų („Iš ugniagesių istorijos“, su N. Vilutyte, dab. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente Vilniuje, 1977 m.), sukūrė freskų, sgrafitų („Audėjos“, „Šokis“, abu su N. Vilutyte, dab. „Alytaus tekstilės“ kultūros namuose, 1980 m., „Teatro gimimas“ Jaunimo teatre Vilniuje, 1983 m., „Krentanti plunksna“ dab. Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje, reljefas dab. Vyriausybės rūmuose, abu 9 dešimtmetyje).

Nuo 1988 m. kūrybos pagrindinė sritis – molbertinė tapyba. Pirmieji kūriniai, daugiausia nedideli peizažai, plakatiškai dekoratyvūs, vėlesni paveikslai laisvesnės tapysenos, abstraktesnių formų, raiškios faktūros.^[1]

Nuo 1973 m. dalyvavo dailės parodose, individualios parodos:

• Vilnius – 1975–1976 m., 1990 m., 1993–94 m., 2000 m.
• TSRS – 1985 m., 1995 m.
• Liuksemburgas – 1986–87 m., 1989 m.
• JAV – 1989 m.
• Šveicarija – 1991 m., 1995 m.