Rimučių apylinkė

55°53′š. pl. 22°05′r. ilg. / 55.89°š. pl. 22.09°r. ilg. / 55.89; 22.09

  Rimučių apylinkė
Centras Užminijai I (1950–1954)
Saušilis (1954–1957)
Rimučiai (1957–)
Zalepūgai (1959)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Žarėnų valsčius
Apskritis Telšių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Telšių rajonas (1950–1962)
Plungės rajonas (1962–1963)
Sritis Klaipėdos sritis
Dabartinė seniūnija
Žlibinų seniūnija

Rimučių apylinkė (iki 1957 m. Užminijų apylinkė, Užminėjų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.

Istorija

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje kaip Užminijų apylinkė. 1949 m. buvo Žarėnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Telšių rajonui.[2] 1954 m. prijungta Plikių apylinkė ir Keturakių apylinkė, o dalis Užminijų apylinkės prijungta prie Žarėnų apylinkės. 1957 m. gruodžio 30 d. perkeltas apylinkės centras į Rimučius ir atitinkamai pakeistas jos pavadinimas. 1963 m. sausio 12 d. Rimučių apylinkė prijungta prie Žlibinų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)		 „Liepsnos“ ir „Vienybės“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)		 80,7 „Vienybės“ kolūkis, „Liepsnos“ kolūkis [5] 14 kaimų, 1 vienkiemis

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 158
  2. ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
  3. ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 31–32
  4. ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 56–57
  5. ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 480