Organizacija dirba vietoje gindama atskirus žurnalistus, kuriems gresia pavojus, taip pat aukščiausiuose valdžios lygiuose ir tarptautiniuose forumuose, siekdama ginti teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę. Organizacija kasdien ruošia įvairius pranešimus, įskaitant pranešimus spaudai apie žiniasklaidos laisvei kylančias grėsmes prancūzų, anglų, ispanų, portugalų, arabų, persų ir kinų kalbomis. Organizacija taip pat kasmet parengia ir skelbia Pasaulio spaudos laisvės indeksą, kuris įvertina žiniasklaidos laisvės būklę 180 šalyse. Organizacija teikia pagalbą žurnalistams, kuriems gresia pavojus, ir šviečia skaitmeninio ir fizinio saugumo klausimais, taip pat rengia kampanijas, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą apie prieš žurnalistus nukreiptą prievartą ir užtikrinti jų saugumą bei laisvę. Organizacija užsiima lobizmu skatindama vyriausybes ir tarptautines institucijas priimti standartus ir teisės aktus, remiančius žiniasklaidos laisvę, ir imasi teisinių veiksmų gindama žurnalistus, kuriems kyla grėsmė.[3] Organizacija taip pat kasmet skaičiuoja žurnalistus, žuvusius darbo metu.
Istorija
Reporteriai be sienų buvo įkurta Monpeljė, Prancūzijoje 1985 m. Įkūrėjai - Robertas Menardas, Remi Luri, Žakas Molena ir Emilijanas Žiubino. 1995 m. buvo įregistruota kaip ne pelno siekianti organizacija. Menardas tapo pirmuoju šios organizacijos generaliniu sekretoriumi. Vėliau jį pakeitė Žanas Fransua Žiujardas, 2012 m. generaliniu sekretoriumi paskirtas Kristofas Deluaras.
Struktūra
Pagrindinė būstinė yra Paryžiuje. Turi 13 regioninių ir nacionalinių biurų, tarp jų Briuselyje, Londone, Vašingtone, Berlyne, Rio de Žaneire, Taipėjuje ir Dakare, taip pat 146 korespondentų tinklą.[4] Organizacijoje (Paryžiuje ir kitur) dirba 57 samdomi darbuotojai.[5] Valdytojų taryba, renkama iš organizacijos narių, tvirtina organizacijos politiką. Tarptautinė taryba prižiūri organizacijos veiklą ir tvirtina sąskaitas bei biudžetą.