1990–1995 m. buvo Klaipėdos menininkų grupės DOOOOORIS narys. 1991 m. gavo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos premiją jauniesiems menininkams. Nuo 2000 m. dalyvavo TTL (Gintautas Trimakas, Remigijus Treigys, Alvydas Lukys) grupės veikloje. Nuo 2003 m. ne kartą skirtos Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valstybinės stipendijos. 2005–2009 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 2006 m. už kūrybinius ir organizacinius pasiekimus gavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos premiją. 2005 m. skirta CEC Arts Link (JAV) stipendija. 2015 m. tarptautinėje meno mugėje ART Vilnius 2015 už personalinę autoriaus ekspoziciją Vilniaus Prospekto galerija gavo geriausios galerijos diplomą. 2018-2019 m. skirta Klaipėdos savivaldybės stipendija menininkams.
Dalyvavo kūrybinėse studijose: 2000 m. Pro Artibus meno centre Ekenese (Suomija), 2004 m. Robert Bosch kultūros fondo kūrybinė studija Berlyne, 2008 m. Kunst:raum sylt quelle fondo rezidencija Zilto saloje (Vokietija), 2009 m. KLEE rezidencija Šverino menininkų kūrybos namuose (Vokietija), 2010 m. Graco tarptautiniuose autorių namuose (Austrija), 2014 m. kūrybinė studija Close Stranger, Kaliningrade (Karaliaučius) (Rusija).
2018 m. už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai suteiktas Klaipėdos miesto kultūros magistro vardas.[1]
2020 m. Tarptautinės šiuolaikinio meno mugės "ArtVilnius '20" geriausias menininkas.[2]
Surengė daugiau negu 48 personalines parodas Lietuvoje bei užsienyje ir dalyvavo daugiau nei 75 grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
„Remigijaus Treigio fotografijos mums jau pažįstamos ir su niekuo kitu nesupainiojamos. Beveik tuščias peizažas, kuriame – tik vos įžiūrima riba, skirianti jūrą, dangų, smėlį; vienišas pastatas ir migloje nykstanti plokščio peizažo erdvė; negyvos langų ertmės tamsaus pastato sienoje; uždangstyti ar tamsoje paslėpti daiktai tuščio kambario prietemoje; ir baltų šiukšlių, dulkelių, įbrėžimų kosmosas, dar labiau pabrėžiantis vaizdo ramybę ir tamsą – tai jo skiriamieji ženklai. Jo žvilgsniui bet koks objektas – paprastas, nereikšmingas, kasdieniškas – tampa savęs pažinimo ir būties apmąstymo instrumentu, o tokia veikla reikalauja šiek tiek ilgesnio, nei trunka viena fotografijos akimirka, laiko"... Agnė Narušytė
2014 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas išleido monografiją „Remigijus Treigys. Fotografijos 1987–2012“. Išplėstinis fotografijų albumas yra daugiasluoksnis projektas, apimantis plačią meninės problematikos amplitudę: nuo estetinio atvaizdo legitimacijos iki konceptualių vaizdo suvokimo ir žinios perskaitymo modelių. Dėl kūriniuose aktualios vizualinės raiškos ir konceptualių prielaidų jungties autorius įsitvirtino meno kritikos lauke, jį periodiškai pristato teorinių ir mokslinių leidinių puslapiuose, tačiau visa kūryba dar nebuvo apžvelgta viename autoriniame veikale.[4]
Remigijus Treigys, Tapetai, 2010 m., Sidabro želatininis atspaudas, 54 x 81 cm.
Remigijus Treigys, Cafe, 2015 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 28 x 51 cm.
Remigijus Treigys, Namai, 2011 m., sidabro želatininis atspaudas, 56 x 81 cm.
Remigijus Treigys, Parkas, 1997 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 18,5 x 35 cm.
Remigijus Treigys, Pilka diena, 1990 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 18,5 x 35 cm.
Remigijus Treigys, Vartai iš ciklo 21 diena Berlyne, 2004 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 26 x 52 cm.
Remigijus Treigys, Sofa, Daiktai, 1994 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 30 x 52,5 cm.
Remigijus Treigys, Sofa, 1996 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 26 x 52 cm.
Remigijus Treigys, Vėjo malūnas, 2007 m., tonuotas sidabro želatininis atspaudas, 29 x 52 cm.
Remigijus Treigys, personalinės parodos ekspozicija Teritorijos: 1987-2015 m., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai, Klaipėda.
Bibliografija
Fotografijos, 1987-2012: [albumas] / Remigijus Treigys. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, 2014, 256 p. ISBN 978-9955-438-65-6.
Fotografija: [albumas] / Remigijus Treigys. Vilnius: Logotipas, 2005. ISBN 9955-422-38-6.