Registriniai kazokai[1] (ukr.Реєстрові козаки, lenk.Kozacy rejestrowi) – specialūs kazokų daliniai Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje. Jie daugiausia organizavo pietinių sienų apsaugą ir gynybą bei vykdė policijos funkcijas.[2]
Dėl 1648 m. Chmelnickio sukilimo registriniai kazokai sukilo prieš Abiejų Tautų Respubliką ir prisijungė prie Kazokų etmonato pajėgų, tačiau oficialiai liko Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje iki 1699 m.
Kazokų skaičius
Pagal 1649 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytą Zborivo sutartį registrinių kazokų skaičius išaugo iki keturiasdešimties tūkstančių.