Demokratijos indeksas pagal „The Economist“ žurnalo duomenis 2017 m.[1] Remiantis to paties žurnalo informacija 2019 m. iš 167 pasaulio valstybių 76 buvo demokratinės, iš jų 22 buvo demokratinės, 54 iš dalies demokratinės ir 91 – nedemokratinė, iš jų 37 buvo hibridinis režimas, 54 – autoritarinis režimas.[2]
Demokratinės valstybės
9–10
8–9
Iš dalies demokratinės
7–8
6–7
Hibridiniai režimai
5–6
4–5
Autoritariniai režimai
3–4
2–3
0–2
Režimas (pranc.régime < lot.regimen – 'vedimas, vadovavimas') – politologijos sąvoka, apibūdinanti valdžios įgyvendinimo būdus ir priemones, nustato valstybės institucijų, politinių partijų veiklos ir darbo sąlygas, piliečių teises bei laisves ir kt.[3][4]
Taip pat tokia valdymo forma gali būti nulemta lyderio pozicijas užimančių asmenybių (generolų ar dvasininkų). Karinis fundamentalistinis režimas įsigali valstybėse, kuriose nuverčiama vyriausybė, paleidžiamas parlamentas ir sudaroma karinė vyriausybė. Karinės chuntos savo laiku egzistavo daugelyje Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos šalių, ypač Šaltojo karo metais. Dabar tokia valdymo forma įsigalėjusi daugiausia korumpuotose Afrikos šalyse. O teokratinis fundamentalistinis režimas, vyrauja valstybėse, kuriose yra valstybinė religija ir jos religinis lyderis yra valstybės vadovas. XXI a. pradžioje teokratinis režimas būdingas islamą išpažįstančioms šalims, kurios valdomos remiantis šariatu.[3][5]
