Durpių sluoksnis vidutiniškai 3 m (didžiausias storis – 7 m). Durpių ištekliai – 2,7 mln. m³. Būdingos kimininės durpės, kurių vidutinis susiskaidymas – 20 %, peleningumas – 3,8 %, drėgnumas – 93 %. Po durpėmis slūgso iki 1,1 m storumo sapropelio sluoksnis, žemiau – molis ir smėlis.[1]
1974 m. beveik visa Raudonoji bala paskelbta botaniniu draustiniu–spanguolynu, dabar tai Raudonosios balos telmologinis draustinis (plotas 1,35 km²).[2] Pelkėje yra kelios salos, kuriose prieglobstį randa briedžiai, šernai, barsukai, lapės.
