Bažnyčia 1915 m. sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti 1927 m. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą mūrinė bažnyčia 1930–1938 m. atstatyta. Statyba rūpinosi klebonas Stanislovas Irtmanas. Ją 1938 m. dekoravo dailininkės G. Butauskaitė ir A. Klimaitė, tų metų spalio 3 d. ją konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas, bažnyčiai suteiktas naujas vardas – „Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės“.[1] Į bažnyčią 1944 m. pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Kunigo Antano Slavinsko iniciatyva 1957 m. bažnyčia suremontuota.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano (53 × 27 m), bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Bažnyčioje yra Aleksandro Sledzinskio piešti Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1935 ir 1957 m. restauruoti), G. Berti paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, „Šv. Juozapo mirtis“. Šventoriuje palaidotas Raudondvario klebonas Jurgis Kuzmickas (1916–1992).
Šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus I. Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus, anūko žmonos Elzbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės antkapiniai paminklai. Prie senosios bažnyčios buvusiame Tiškevičių mauzoliejuje buvo palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius, išliko tik jo paminklo postamentas su užrašu. Mauzoliejus neišliko, grafų šeimos amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje. Čia, prie galinio fasado sienos, pastatyti atminimo akmenys.
