Raudonasis staugūnas (Alouatta seniculus) – koatų (Atelidae) šeimos primatas. Didžiausia rūšis iš visų staugūnų. Jų garsus staugimas, šūkavimas ir kitokie garsai girdimi miške už daugiau kaip 2 km.
Gyvenimo būdas
kaukolė
Raudonieji staugūnai, kaip ir dauguma kitų beždžionių, yra linkę bendrauti. Jie laikosi šeimyninėmis grupėmis, kurias sudaro nuo 5 iki 20 individų. Paprastai būryje būna 8 suaugusios patelės, 3 suaugę patinai, 3 jaunikliai ir 4 jaunos beždžionės. Grupei vadovauja vyriausias patinas. Į grupės vado vietą dažnai pretenduoja kiti lytiškai subrendę patinai, todėl dažnai tarp patinų iškyla ginčų.
Raudonieji staugūnai – lėti gyvūnai. Jie iš lėto karstosi medžiais ir įveikia maždaug 400 m atstumą per dieną. Medžiais karstosi kabindamiesi kibia uodega. Raudonieji staugūnai aktyviausi rytą ir pavakary. Naktimis miega medžiuose, o per dienos karščius ilsisi. Patinai sveria 6,5-8 kg, patelės 4,5-6,4 kg.
Raudonieji staugūnai dauginasi visus metus, tačiau partnerius nuolatos keičia. Nėštumas trunka 186–194 dienas. Visada gimsta tik vienas jauniklis. Vos gimęs jauniklis yra 17-24 cm ilgio, o uodegos ilgis siekia 23-31 cm, kūnelis jau būna apaugęs kailiu. Iš pradžių jauniklį ant pilvo nešioja motina, kiek paaugęs mažylis persikelia ant motinos nugaros. Motina jauniklį maitina pienu 18-24 mėnesius ir niekada nuo jo nesitraukia.
Raudonieji staugūnai jauniklius veda tik kas 2-3 metai. Lytiškai subrendę jauni patinai būna išvejami iš būrio. Jie gali arba kurti naują būrį, arba surasti kitą ir bandyti nuversti vadovaujantį patiną. Gyvūnai lytinės brandos sulaukia 3,5-4 metų.
Paplitimas
Paplitę nuo Kolumbijos iki Amazonės bei nuo Ekvadoro iki Vidurio Bolivijos. Rudoniesiems staugūnams išnykimas kol kas negresia, tačiau manoma, kad dėl miškų kirtimo ateityje šių gyvūnų gali sumažėti.
