Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ar kitos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje atliekos.^[1] Radioaktyviųjų atliekų tvarkymui taikomi griežti saugos reikalavimai, apskaita ir kontrolė. Tokios atliekos turi būti rūšiuojamos, apdorojamos ir vežamos į radioaktyviųjų atliekų sąvartynus arba saugyklas. Susidaro eksploatuojant atomines elektrines, technologijas naudojančias jonizuojančios spinduliuotės šaltinius medicinoje, moksliniuose tyrimuose, pramonėje.

Pagal žmogui ir aplinkai keliamą pavojų radioaktyviosios atliekos yra skirstomos į tris grupes:

• labai mažai radioaktyvias;
• mažai ir vidutiniškai radioaktyvias;
• labai radioaktyvias.

Radioaktyviosios atliekos pagal jose esančių radionuklidų pusėjimo trukmę ir aktyvumą yra skirstomos į:

• trumpaamžes labai mažai radioaktyvias;
• trumpaamžes mažai ir vidutiniškai radioaktyvias;
• panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes atliekas.

Priklausomai nuo skleidžiamos radiacijos radioaktyviosios atliekos turi būti saugojamos pagal specialius reikalavimus. Trumpaamžėms labai mažai radioaktyvioms atliekoms saugojimui naudojami tranšėjiniai kapinynai. Trumpaamžes mažai ir vidutiniškai radioaktyvias medžiagas saugojama paviršiniuose kapinynuose su gelžbetonio rūsiais. Ilgaamžės atliekos ir branduolinis kuras privalo būti saugomas giluminiuose kapinynuose.

Lietuvoje daugiausiai radioaktyviųjų atliekų sukūrė Ignalinos atominė elektrinė. Ją uždarius susiformavo 60 000 m³ labai mažai radioaktyvių atliekų, 100 000 m³ mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų, 10 000 m³ ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ir 2 500 t panaudoto branduolinio kuro. Visos nuo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios susidariusios radioaktyviosios atliekos saugomos elektrinėje įrengtose saugyklose, o vėliau bus perkeltos į planuojamą giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną. Dauguma Ignalinos AE atliekų išliks pavojingos apie 300 metų, o branduolinis kuras pavojingu išliks iki milijono metų.^[2]